Dešimtmečius vykdytos švietimo reformos neužtikrino nuoseklaus Švedijos mokinių žinių gerėjimo. Naujoje ne pelno siekiančios organizacijos „Kunskapsverket“ analizėje teigiama, kad 2023 m. vidutiniai mokinių rezultatai buvo panašūs į užfiksuotus dar 1961 metais.

Analizės autoriai atkreipia dėmesį ne tik į bendrą rezultatų pokytį. Viena didžiausių problemų – augantis atotrūkis tarp stipriausių ir silpniausių mokinių. Prasčiausiai besimokančių mokinių rezultatai prastėjo labiausiai.

Oficialūs tarptautinio PISA tyrimo duomenys taip pat rodo reikšmingų problemų Švedijos švietimo sistemoje. PISA 2022 tyrime šalies penkiolikmečių matematikos ir skaitymo gebėjimų rezultatai smuko iki 2012 m. lygio.

Geriausi rezultatai buvo pasiekti 1985 metais

„Kunskapsverket“ atliktoje ilgalaikėje analizėje teigiama, kad Švedijos mokinių žinių lygis nuo septintojo dešimtmečio pradžios kurį laiką kilo.

Rezultatai gerėjo septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, o aukščiausias analizuojamo laikotarpio lygis, pasak organizacijos, buvo pasiektas 1985 metais.

Vėliau kryptis pasikeitė. Rezultatai ėmė blogėti, o nuosmukis tęsėsi iki 2011 metų. Prasti tarptautinių tyrimų rezultatai sukėlė Švedijoje plačias diskusijas apie šalies švietimo sistemos būklę – šis laikotarpis neretai vadintas „PISA šoku“.

Po to mokinių rezultatai kurį laiką gerėjo, tačiau „Kunskapsverket“ analizė rodo, kad pastaruoju metu pažanga vėl prarandama.

Organizacijos viena iš steigėjų ir vadovė Johanna Jeansson TV4 laidoje „Nyhetsmorgon“ teigė, kad vidutiniai Švedijos mokinių rezultatai grįžo į lygį, panašų į tą, nuo kurio pradėti ilgalaikiai palyginimai.

Labiausiai atsilieka silpniausi mokiniai

Bendro vidurkio mažėjimas nėra vienintelė problema. Analizėje išryškėja didėjantis skirtumas tarp aukščiausius ir žemiausius rezultatus pasiekiančių mokinių.

„Kunskapsverket“ duomenimis, 2023 m. geriausiai pasirodžiusių mokinių rezultatai buvo vidutiniškai 2,5 karto aukštesni nei prasčiausiai pasirodžiusiųjų.

Pastarųjų dviejų matavimų rezultatai, pasak J. Jeansson, rodo, kad atotrūkis tarp šių grupių padidėjo.

Panašią problemą rodo ir oficialūs Švedijos nacionalinės švietimo agentūros „Skolverket“ duomenys.

PISA 2022 tyrime 27 proc. Švedijos mokinių matematikos rezultatai nesiekė antrojo PISA pasiekimų lygmens, kuris laikomas baziniu. Be to, rezultatų skirtumai tarp mokinių buvo didesni nei ankstesniuose tyrimuose.

Skaitymo srityje prasčiausių rezultatų grupės dalis buvo didžiausia nuo tada, kai Švedija pradėjo dalyvauti PISA tyrime.

Prastėja skaitymo ir teksto suvokimo gebėjimai

„Kunskapsverket“ analizėje ypač išskiriamas skaitymas ir žodžių bei teksto suvokimas. Būtent šiose srityse fiksuojamas ryškus ilgalaikis rezultatų blogėjimas.

Oficialūs PISA duomenys patvirtina, kad skaitymo gebėjimų srityje Švedija susiduria su sunkumais.

PISA 2022 tyrime Švedijos penkiolikmečiai surinko vidutiniškai 487 taškus – 19 taškų mažiau nei 2018 metais. Matematikos rezultatas sumažėjo 21 tašku – iki 482 taškų.

Vis dėlto svarbus ir platesnis kontekstas: nepaisant nuosmukio, Švedijos mokinių rezultatai matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų srityse išliko aukštesni už OECD šalių vidurkį.

Todėl teiginio, kad Švedijos mokinių žinios apskritai yra „tokios pačios kaip 1961 metais“, nereikėtų tapatinti su oficialiomis PISA išvadomis. Tai yra atskiros „Kunskapsverket“ ilgalaikės analizės rezultatas.

Rezultatai skiriasi ir priklausomai nuo gyvenamosios vietos

„Kunskapsverket“ taip pat nurodo, kad mokinių rezultatų pokyčiai Švedijoje nėra vienodi.

Analizės duomenimis, kaimiškose savivaldybėse rezultatų blogėjimas buvo didesnis nei didžiuosiuose miestuose.

Tai kelia platesnį klausimą apie švietimo lygybę – ar mokinio galimybės įgyti gerą išsilavinimą nepradeda pernelyg priklausyti nuo jo gyvenamosios vietos, šeimos socialinės ir ekonominės padėties bei konkrečios mokyklos.

Oficialiame PISA 2022 vertinime taip pat nustatyta, kad mokiniai iš mažiau palankios socialinės ir ekonominės aplinkos 2022 m. pasirodė prasčiau nei 2018 metais, o palankesnėje aplinkoje augančių mokinių rezultatai iš esmės nepakito.

Diskusijos apie tai, kas pasikeitė Švedijos mokyklose

„Kunskapsverket“ pabrėžia, kad ilgalaikis rezultatų pokytis sutapo su didelėmis Švedijos švietimo sistemos ir visuomenės permainomis.

Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio vidurio daugiau atsakomybės už mokyklas buvo perduodama iš valstybės savivaldybėms. Keitėsi ir mokytojo bei mokinio vaidmenys ugdymo procese.

Vis dėlto vien šių pokyčių nepakanka priežastiniam ryšiui įrodyti. Mokinių rezultatams įtakos gali turėti daug tarpusavyje susijusių veiksnių, todėl ilgalaikius pokyčius reikia vertinti atsargiai.

Oficialūs PISA rezultatai pateikia dar vieną svarbią aplinkybę. 2022 m. matematikos ir skaitymo rezultatai prastėjo ne tik Švedijoje, bet ir daugelyje kitų OECD šalių. „Skolverket“ yra nurodžiusi, kad rezultatams galėjo turėti įtakos ir COVID-19 pandemijos laikotarpis.

Švedija vis dar viršija OECD vidurkį

Nors naujosios analizės išvados kelia rimtų klausimų, bendras Švedijos švietimo sistemos vaizdas nėra vien neigiamas.

PISA 2022 duomenimis, Švedijos penkiolikmečiai visose trijose vertintose srityse – matematikoje, skaitymo gebėjimų ir gamtos mokslų – vis dar pasiekė aukštesnius rezultatus nei OECD vidurkis.

Matematikos srityje Švedija surinko 482 taškus, kai OECD vidurkis siekė 472. Skaitymo srityje Švedijos rezultatas buvo 487, OECD – 476, o gamtos mokslų – atitinkamai 494 ir 485 taškai.

Taigi didžiausią susirūpinimą kelia ne tai, kad Švedijos mokiniai tarptautiniu mastu būtų atsidūrę tarp silpniausių, bet ilgalaikė rezultatų kryptis ir didėjantys skirtumai tarp skirtingų mokinių grupių.

Būtent šis atotrūkis gali tapti vienu svarbiausių klausimų tolesnėse diskusijose apie Švedijos mokyklų ateitį.