Kas vyksta Švedijoje?

Švedijos mokyklose ir tėvų bendruomenėse nerimą kelia socialiniame tinkle „TikTok“ plintantys vaizdo įrašai, kuriuose pasirodo vaikų literatūros personažas „Cat in the Hat“, švediškai vadinamas „Katten i hatten“. Personažas naudojamas grėsmingame kontekste: šalia jo rodomi miestų, mokyklų, kartais mokinių ar kitų asmenų vardai, o įrašų tekstuose užsimenama apie smurtą. Dalis vaizdų sukurti arba pakeisti dirbtinio intelekto priemonėmis. Iš pirmo žvilgsnio vaikiškas veikėjas tokiuose įrašuose tampa bauginimo priemone. Šis reiškinys pastebėtas ne vienoje Švedijos vietovėje, todėl tėvams kyla klausimų, ar vaikai mokyklose saugūs ir kaip reaguoti gavus panašų įrašą.

Pranešimų sulaukė ir policija

Rugsėjo 29 dieną Švedijos žiniasklaida pranešė, kad policija nagrinėja kelis su šia tendencija susijusius pranešimus. Tarp minimų vietovių yra Södertälje ir Nässjö. Pasak „Sveriges Radio“, Nässjö mokykloms skirtus įrašus policija sieja su platesniu tarptautiniu reiškiniu. Nyhemsskolan vadovybė, gavusi informaciją apie įrašą, susisiekė su policija. Po pirminio vertinimo mokyklos diena vyko įprastai. Tai svarbus skirtumas: policijos atliekamas patikrinimas nereiškia, kad įvykdytas išpuolis arba nustatyta neišvengiama grėsmė. Kita vertus, grasinimas netampa nekenksmingas vien todėl, kad jo autorius galbūt siekė dėmesio ar norėjo pajuokauti.

Strängnäs mokyklos ėmėsi atsargumo priemonių

SVT pranešė, kad Strängnäs savivaldybėje panašiuose įrašuose buvo minimos kelios ugdymo įstaigos ir atskiri asmenys. Mokyklos, bendradarbiaudamos su policija, sustiprino saugumą: kontroliavo patekimą į patalpas, stebėjo įėjimus, o vienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai nutraukė buvimą lauke. Policijos atstovas tuo metu nurodė, kad turimi duomenys nerodė realios grėsmės, tačiau ragino perduoti informaciją apie asmenis, kurie gali kelti pavojų. Tokie veiksmai parodo, kad įstaigos gali taikyti atsargumo priemones ir tada, kai grasinimo tikrumas nėra patvirtintas. Tėvams verta sekti būtent savo vaiko mokyklos siunčiamus pranešimus, nes sprendimai skirtingose vietose gali skirtis.

Kodėl nereikėtų dalytis bauginančiais įrašais?

Köpingo savivaldybė rugsėjo 24 dieną paskelbė informaciją apie šį reiškinį ir ragino gyventojus neplatinti grėsmingų vaizdų. Persiųstas įrašas, net jei siunčiamas su geru ketinimu perspėti draugus, pasiekia daugiau vaikų, sustiprina baimę ir gali sukelti gandų grandinę. Ekrano nuotraukose dažnai trūksta konteksto: nežinoma, kas įrašą sukūrė, kada jis paskelbtas ir ar jame esantis mokyklos pavadinimas apskritai susijęs su konkrečiu įvykiu. Savivaldybės pateikta informacija taip pat pabrėžė, kad iki jos pranešimo nebuvo žinoma apie tokio pobūdžio įrašų sukeltus realius išpuolius prieš juose minimas vietas. Tai nėra pagrindas ignoruoti naują konkretų grasinimą, bet padeda nevertinti kiekvieno vaizdo kaip patvirtinto perspėjimo apie artėjantį smurtą.

Ką daryti, jei vaikas pamato savo mokyklos pavadinimą?

Pirmiausia ramiai išklausykite vaiką. Paklauskite, ką tiksliai jis matė, ar įraše buvo nurodytas konkretus laikas, vieta, asmuo ir ar kas nors jam grasino tiesiogiai. Neskatinkite vaiko toliau siųsti įrašo klasės draugams. Jeigu informacija atrodo konkreti, praneškite mokyklos administracijai ir policijai, nurodydami turimą informaciją, pavyzdžiui, paskyros pavadinimą, paskelbimo laiką ir nuorodą. Įrodymus išsaugokite pranešimui institucijoms, bet neviešinkite grasinimo teksto ar vaikų vardų socialiniuose tinkluose. Taip pat pasitikrinkite oficialius mokyklos, savivaldybės arba policijos kanalus. Jei mokykla siunčia instrukcijas dėl atvykimo, pamokų ar saugumo priemonių, vadovaukitės jomis, o ne nepatvirtintais komentarais tėvų grupėse.

Kaip kalbėtis su vaikais apie internetinius grasinimus?

Mažesniems vaikams pakanka paaiškinti, kad internete galima sukurti tikroviškai atrodančių, tačiau netikrų vaizdų, ir kad bauginantį turinį reikia parodyti patikimam suaugusiajam. Paaugliams verta aptarti, kodėl grasinimo persiuntimas ar „juokais“ sukurtas panašus vaizdo įrašas gali sukelti rimtų pasekmių kitiems žmonėms. Nekaltinkite vaiko už tai, kad jis išsigando ar jau persiuntė vaizdą: svarbiau sustabdyti tolesnį platinimą ir išsiaiškinti, ar reikia kreiptis pagalbos. Jei vaikas nenori eiti į mokyklą, nuolat tikrina telefoną ar bijo konkretaus asmens, susisiekite su klasės auklėtoju, mentoriumi arba mokyklos pagalbos specialistais. Mokyklos turi žinoti ne tik apie patį įrašą, bet ir apie jo poveikį mokinių savijautai. Tėvams naudinga iš anksto susitarti su vaiku, kur jis gali kreiptis mokykloje, jeigu vėl pamato bauginantį turinį. Net jei policija konkretaus pavojaus nenustato, vaiko išgąstis gali būti tikras. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas padeda išvengti prieštaringų pranešimų ir neleidžia gandams tapti pagrindiniu informacijos šaltiniu.

Kada kreiptis į policiją?

Jeigu kyla tiesioginis pavojus gyvybei ar saugumui arba vyksta galimas nusikaltimas, Švedijoje skambinkite 112. Dėl neskubaus pranešimo policijai galima kreiptis numeriu 114 14. Įtarus, kad grasinimas nukreiptas į konkrečią mokyklą, praneškite ir jos vadovybei. Policija, o ne socialinių tinklų komentatoriai, vertina turimus duomenis ir sprendžia dėl tolesnių veiksmų. Tėvams svarbiausia ne bandyti patiems nustatyti įrašo autoriaus tapatybę ar viešai kaltinti kitus vaikus, o perduoti informaciją atsakingoms institucijoms. „Katten i hatten“ istorija primena, kaip greitai socialinių tinklų turinys gali paveikti mokyklų kasdienybę: į grasinimus reikia reaguoti atsakingai, kartu nepadedant jiems plisti.