Elektros kainų šuolių rizika padidėjusi, degalų mokesčių lengvatos baigiasi etapais, o palūkanų ateitis išlieka neapibrėžta. Tikriname, kas jau faktas, o kas – prognozė.

Artėjanti 2026–2027 metų žiema Švedijos namų ūkiams gali būti finansiškai sudėtingesnė nei pastarieji mėnesiai. Spalio pradžioje SVT išskyrė kelis galimus kainų smūgius šeimų biudžetams, tarp jų energijos ir degalų kainas bei palūkanų neapibrėžtumą. Tačiau svarbu atskirti tai, kas jau pasikeitė, nuo to, kas kol kas tėra rizika ar prognozė.

Oficialūs šaltiniai patvirtina, kad energetikos rinkoje padidėjęs neapibrėžtumas yra realus. Energimyndigheten vertina, kad prieš artėjančią žiemą yra padidėjusi aukštesnių elektros kainų rizika. Prie to prisideda silpnesnė hidrologinė situacija Šiaurės šalyse, užsitęsę kai kurių branduolinių reaktorių remontai ir aukštesnės gamtinių dujų kainos Europoje.

ELEKTRA: DIDESNĖ KAINŲ ŠUOLIŲ RIZIKA, BET NE ELEKTROS TRŪKUMAS

Švedijos energetikos agentūra perspėja, kad 2026–2027 metų žiemą elektros kainos gali svyruoti labiau, o tam tikrais laikotarpiais gali susidaryti aukštų kainų pikai. Vis dėlto tai nereiškia, kad elektra visą žiemą būtinai bus brangi.

Kainą lems oras, kritulių kiekis, vėjo sąlygos, hidroelektrinių rezervuarų padėtis, branduolinės energetikos prieinamumas ir padėtis Europos dujų rinkoje. Todėl vienos konkrečios būsimos kilovatvalandės kainos šiandien patikimai nurodyti negalima.

Energimyndigheten taip pat pabrėžia kitą svarbią detalę: šiuo metu nėra požymių, kad Švedijai žiemą grėstų elektros galios trūkumas. Aukšta elektros kaina ir fizinis elektros trūkumas yra du skirtingi dalykai. Gyventojams tai reiškia, kad pagrindinė rizika šiuo metu yra sąskaitos dydis ir dideli kainų svyravimai, o ne prognozuojamas elektros tiekimo nutrūkimas visoje šalyje.

DEGALAI: LAIKINOS MOKESČIŲ PRIEMONĖS BAIGIASI SKIRTINGU METU

Vairuotojams svarbu neapsiriboti bendra fraze, kad „spalį baigėsi degalų lengvata“. 2026 metais buvo taikomos kelios laikinos degalų mokesčių priemonės su skirtingomis datomis.

Skatteverket savo spalio 1 dienos atnaujinime nurodo, kad baigėsi laikinas energijos mokesčio sumažinimas benzinui ir dyzelinui. Tuo pačiu kita laikina priemonė – sumažintas anglies dioksido mokestis benzinui ir nepažymėtam dyzelinui – pagal Skatteverket informaciją galioja nuo liepos 1 iki lapkričio 30 dienos.

Todėl vairuotojams dar vienas mokestinis etapas numatytas nuo gruodžio. Tačiau galutinė degalinės kaina priklauso ne tik nuo mokesčių. Jai įtaką daro naftos kaina, valiutų kursai, biodegalų komponentai, tiekimo sąnaudos ir pačių degalinių kainodara. Dėl to vien iš mokesčių pakeitimo negalima patikimai pažadėti konkrečios benzino ar dyzelino kainos prie kolonėlės.

PALŪKANOS: 1,75 PROC., BET ATEITIES PROGNOZĖ NĖRA GARANTIJA

Turintiems būsto paskolas svarbi Riksbank palūkanų norma. Nuo 2026 metų rugsėjo 30 dienos Švedijos centrinio banko styrränta yra 1,75 procento. Ji tiesiogiai nėra tokia pati kaip gyventojo būsto paskolos palūkanos, tačiau veikia bendrą bankų finansavimo ir paskolų kainų aplinką.

Riksbank aiškiai įspėja, kad jo skelbiama būsimos palūkanų normos trajektorija yra vertinimas, o ne pažadas. Jei infliacija, ekonomikos augimas ar tarptautinė padėtis pasikeistų, būsimi sprendimai taip pat gali keistis.

Todėl teiginys, kad „palūkanos šią žiemą tikrai kils“, šiuo metu būtų per kategoriškas. Namų ūkiui svarbiau įsivertinti, kiek jo mėnesio biudžetas pasikeistų, jei kintamos būsto paskolos palūkanos pajudėtų į vieną ar kitą pusę.

KĄ VERTA PADARYTI DAR PRIEŠ ŽIEMĄ?

Šeimai nebūtina laukti pirmos didelės žiemos sąskaitos. Turint kintamos kainos elektros sutartį verta pasitikrinti, kuriam elektros kainų regionui priklauso būstas ir kaip skaičiuojama galutinė sąskaita. Vien biržos elektros kaina nėra visa mokama suma – prisideda tinklo mokesčiai, mokesčiai ir elektros tiekėjo dalis.

Vairuojantiems daug kilometrų verta perskaičiuoti mėnesio degalų biudžetą ne pagal vieną optimistinę litro kainą, o pagal kelis scenarijus. Tas pats principas tinka ir būsto paskolai: kelių dešimtųjų procentinio punkto palūkanų pokytis didesnei paskolai per metus gali reikšti pastebimą skirtumą.

Svarbiausia žinia nėra ta, kad Švedijos gyventojams jau galima tiksliai pasakyti, kiek kainuos žiema. To šiuo metu nežino niekas. Tačiau oficialios institucijos patvirtina padidėjusią elektros kainų svyravimų riziką, degalų mokesčių laikinos priemonės baigiasi etapais, o palūkanų ateitis išlieka priklausoma nuo ekonominės situacijos.

Todėl artimiausius mėnesius verta stebėti ne vien antraštes apie „brangią žiemą“, bet tris konkrečius dalykus: elektros kainų situaciją savo regione, degalų mokesčių ir pasaulinės naftos rinkos pokyčius bei Riksbank sprendimus. Būtent jų derinys labiausiai nulems, kiek realiai pasikeis konkrečios šeimos išlaidos.