Spalio 13 dieną Italijoje prasidės NATO branduolinio atgrasymo pratybos „Steadfast Noon“, kuriose dalyvaus ir Švedijos naikintuvai JAS 39 „Gripen“. Pratybose dalyvaus 17 NATO valstybių, tačiau tikri branduoliniai ginklai nebus naudojami.
Švedija patvirtino dalyvausianti kasmetinėse NATO branduolinio atgrasymo pratybose „Steadfast Noon“, kurios prasidės 2026 metų spalio 13 dieną. Šių metų pratybos vyks Italijoje, o Švedijos ginkluotosios pajėgos į jas siųs naikintuvus JAS 39 „Gripen“ ir karinį personalą.
Spalio 9 dieną paskelbtame Švedijos vyriausybės pranešime pabrėžiama, kad šalies kariuomenė treniruosis teikti įprastinę, arba nebranduolinę, karinę paramą NATO branduolinio atgrasymo pajėgumams.
Nors pratybos susijusios su branduoline gynybos strategija, NATO patvirtino, kad tikri branduoliniai ginklai jose nebus naudojami. Aljansas taip pat nurodo, kad šios iš anksto suplanuotos pratybos nėra susijusios su konkrečiais dabartiniais pasaulio įvykiais ir nėra nukreiptos prieš kurią nors valstybę.
NATO pratybos „Steadfast Noon“ 2026 metais: kada ir kur jos vyks?
Kasmetinės NATO branduolinio atgrasymo pratybos „Steadfast Noon“ prasidės antradienį, spalio 13 dieną. Šiais metais jų pagrindinė vykdymo vieta bus Italija.
NATO duomenimis, pratybose dalyvaus 17 valstybių. Aljansas nurodo, kad jų mastas bus panašus į ankstesnių metų mokymus.
„Steadfast Noon“ yra reguliariai organizuojamos karinės pratybos, kurių metu tikrinamas NATO pasirengimas vykdyti branduolinio atgrasymo užduotis. Jose vertinamas karinių pajėgų bendradarbiavimas, operacijų planavimas, komunikacija ir įvairios saugumo procedūros.
Pratybose gali dalyvauti skirtingų paskirčių kariniai orlaiviai – nuo naikintuvų, galinčių vykdyti branduolines misijas, iki lėktuvų, atliekančių paramos, stebėjimo ar koordinavimo funkcijas.
Svarbu pažymėti, kad pratybose branduolinio atgrasymo procedūros treniruojamos nenaudojant tikrų branduolinių užtaisų.
Kaip Švedija dalyvaus NATO branduolinio atgrasymo pratybose?
Švedijos vyriausybė patvirtino, kad šalies ginkluotosios pajėgos pratybose dalyvaus su JAS 39 „Gripen“ naikintuvais ir kariniu personalu.
Pagrindinė Švedijos užduotis – treniruotis teikti įprastinę karinę paramą NATO branduolinio atgrasymo operacijoms.
Tai reiškia, kad Švedijos kariuomenė prisidės prie bendrų sąjungininkų mokymų nebranduolinėmis priemonėmis. Oficialus vyriausybės pranešimas nenurodo, kad Švedijos naikintuvai gabens branduolinius ginklus.
Toks dalyvavimo modelis leidžia Švedijai stiprinti karinį bendradarbiavimą su kitomis NATO valstybėmis ir geriau pasirengti bendroms gynybos operacijoms.
Švedijos dalyvavimas šiose pratybose taip pat atspindi šalies integraciją į NATO gynybos planavimą po įstojimo į Aljansą 2024 metų kovo mėnesį.
Ar NATO pratybose bus naudojami branduoliniai ginklai?
Vienas svarbiausių klausimų, susijusių su „Steadfast Noon“ pratybomis, – ar jų metu bus naudojami tikri branduoliniai ginklai.
NATO ir Švedijos vyriausybė aiškiai patvirtino, kad tikri branduoliniai ginklai pratybose nebus naudojami.
Nors dalis pratybose dalyvaujančių NATO orlaivių yra pritaikyti branduolinėms misijoms, tai nereiškia, kad jie vykdys skrydžius su tikrais branduoliniais užtaisais.
NATO tokiai aviacijai apibūdinti naudoja terminą „Dual Capable Aircraft“ (DCA). Tai orlaiviai, galintys vykdyti tiek įprastines, tiek branduolines karines užduotis.
Kiti sąjungininkų orlaiviai gali atlikti pagalbines funkcijas, būtinas bendroms operacijoms.
Todėl Švedijos naikintuvų „Gripen“ dalyvavimas nereiškia, kad šalis pradeda naudoti branduolinius ginklus ar kad tokie ginklai bus dislokuoti Švedijoje.
Kodėl NATO rengia branduolinio atgrasymo pratybas?
Branduolinis atgrasymas yra viena iš NATO kolektyvinės gynybos strategijos dalių.
Jo esmė – parodyti potencialiems priešininkams, kad Aljansas turi pajėgumų apsaugoti savo nares ir reaguoti į galimą agresiją.
NATO teigimu, reguliarios pratybos padeda išlaikyti karinių pajėgų pasirengimą, patikrinti bendradarbiavimo procedūras ir užtikrinti, kad sąjungininkės galėtų veikti kartu kilus saugumo grėsmei.
Pratybų metu daug dėmesio skiriama ne tik orlaivių veiksmams, bet ir operacijų koordinavimui, sprendimų priėmimui, ryšių palaikymui bei saugumo reikalavimų laikymuisi.
Aljansas pabrėžia, kad šių metų pratybos suplanuotos iš anksto ir nėra atsakas į konkretų tarptautinį konfliktą.
Tai svarbu vertinant pratybų reikšmę: nors jų tematika susijusi su branduoliniais ginklais, pats karinių mokymų organizavimas nereiškia, kad artėja branduolinis konfliktas.
Ką apie Švedijos dalyvavimą sako Ulfas Kristerssonas ir Pålas Jonsonas?
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas spalio 9 dieną paskelbtame vyriausybės pranešime pabrėžė, kad NATO gynyba ir atgrasymas remiasi skirtingų karinių pajėgumų deriniu, įskaitant branduolinius.
Pasak premjero, pagrindinis šių pajėgumų tikslas – išsaugoti taiką, užkirsti kelią prievartai ir atgrasyti nuo agresijos.
Kristerssonas taip pat pažymėjo, kad dalyvaudama „Steadfast Noon“ pratybose Švedija prisideda prie viso Aljanso saugumo.
Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas akcentavo, kad šalies karinės pajėgos kartu su sąjungininkėmis treniruosis teikti įprastinę paramą NATO branduolinio atgrasymo pajėgumams.
Ministro teigimu, tokios reguliarios pratybos parodo NATO pasirengimą ir gebėjimą ginti visas organizacijos valstybes nares.
Ką NATO branduolinės pratybos reiškia Švedijos gyventojams?
Švedijos dalyvavimas „Steadfast Noon“ pratybose gali kelti klausimų dėl šalies saugumo, branduolinės politikos ir didėjančio karinio bendradarbiavimo NATO viduje.
Tačiau svarbu atskirti oficialiai patvirtintą informaciją nuo prielaidų.
Pirmiausia, pratybos vyks Italijoje, o Švedija jose dalyvaus su savo karine aviacija ir personalu. Paskelbtame pranešime nėra informacijos apie naują branduolinių ginklų dislokavimą Švedijos teritorijoje.
Antra, Švedijos vaidmuo apibrėžiamas kaip įprastinės karinės paramos teikimas. Tai nėra tas pats, kas branduolinių ginklų naudojimas.
Trečia, NATO pabrėžia, kad „Steadfast Noon“ yra kasmetinis, iš anksto suplanuotas renginys, skirtas kariniam pasirengimui palaikyti.
Vis dėlto branduolinio atgrasymo politika išlieka diskusijų objektu. Jos šalininkai teigia, kad stiprūs gynybiniai pajėgumai mažina agresijos tikimybę, o kritikai kelia klausimus dėl branduolinių ginklų vaidmens Europos saugume ir galimos karinės eskalacijos rizikos.
Švedijai, kaip NATO narei, šios diskusijos ypač aktualios, nes šalis vis aktyviau dalyvauja bendrame Aljanso gynybos planavime.
Švedijos dalyvavimas „Steadfast Noon“ – ką svarbiausia prisiminti?
2026 metų spalio 13 dieną prasidėsiančios NATO pratybos „Steadfast Noon“ yra kasmetiniai branduolinio atgrasymo mokymai, šiemet organizuojami Italijoje.
Jose dalyvaus 17 NATO valstybių, įskaitant Švediją, kuri skirs JAS 39 „Gripen“ naikintuvus ir karinį personalą.
Pratybų tikslas – stiprinti sąjungininkų bendradarbiavimą, patikrinti pasirengimą ir užtikrinti NATO atgrasymo strategijos veiksmingumą.
Svarbiausias faktas – tikri branduoliniai ginklai pratybose nebus naudojami, o Švedijos pajėgos treniruosis atlikti nebranduolines paramos užduotis.
Nors tokios pratybos gali kelti diskusijų dėl Europos saugumo, oficiali NATO informacija neleidžia jų vertinti kaip pranešimo apie artėjantį karinį konfliktą.
Informacija patikrinta: 2026-10-10.