Švedijoje siūloma griežtinti socialinių išmokų grąžinimą: pinigus gali tekti grąžinti net dėl institucijos klaidos
Švedijos vyriausybė svarsto naują socialinio draudimo išmokų permokų grąžinimo tvarką. Pagal siūlomus pakeitimus gyventojai iš esmės privalėtų grąžinti permokėtas sumas net ir tada, kai nežinojo apie padarytą klaidą. Tačiau numatomos išimtys, leidžiančios visiškai ar iš dalies atleisti nuo skolos.
Švedijos socialinių reikalų ministerija spalio 7 dieną pradėjo konsultacijas dėl naujos socialinio draudimo išmokų susigrąžinimo sistemos. Pasiūlymai pateikti valstybės tyrimo ataskaitoje „Ett nytt system för återkrav inom socialförsäkringen“ (SOU 2026:39).
Svarbiausias siūlomas pakeitimas – griežta grąžinimo pareiga (strikt återbetalningsskyldighet), kuri būtų taikoma net ir tais atvejais, kai išmokos gavėjas nežinojo ir negalėjo suprasti, kad pinigų gavo per daug.
Nauja tvarka dar neįsigaliojo. Šiuo metu vyksta konsultacijos, po kurių vyriausybė spręs dėl tolimesnių teisės aktų pakeitimų.
Kodėl Švedija nori griežtinti socialinių išmokų grąžinimą?
Švedijos vyriausybės duomenimis, kasmet iš šalies gerovės sistemų neteisingai išmokama apie 15–20 mlrd. Švedijos kronų (SEK).
Apskaičiuota, kad maždaug pusė šių mokėjimų susiję su tyčiniais pažeidimais. Likusi dalis gali atsirasti dėl neteisingų duomenų, pasikeitusių aplinkybių ar administracinių klaidų.
Vien socialinio draudimo sistemai tenka beveik 11 mlrd. SEK apskaičiuotų neteisingų išmokų.
Vyriausybė siekia sukurti aiškesnes ir vienodesnes taisykles, pagal kurias institucijos galėtų susigrąžinti permokėtas lėšas.
Ar reikės grąžinti išmokas, jeigu suklydo pati institucija?
Tai vienas svarbiausių naujojo pasiūlymo aspektų.
Pagal siūlomą tvarką pareiga grąžinti neteisingai išmokėtus pinigus iš esmės nepriklausytų nuo to, ar žmogus suprato, kad gavo per didelę išmoką.
Ką reiškia griežta grąžinimo pareiga?
Pavyzdžiui, jeigu socialinio draudimo institucija neteisingai apskaičiuotų išmoką ir pervestų didesnę sumą, pagal siūlomą pagrindinę taisyklę gavėjas vis tiek būtų atsakingas už permokos grąžinimą.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju žmogus privalėtų grąžinti visą sumą.
Įstatymo projekte numatoma galimybė atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių atsirado permoka, ir visiškai arba iš dalies atleisti žmogų nuo grąžinimo.
Kada Švedijoje būtų galima neatlyginti išmokų permokos?
Naujame pasiūlyme numatytas atleidimo nuo grąžinimo mechanizmas, švediškai vadinamas eftergift.
Sprendžiant, ar žmogus gali būti atleistas nuo visos skolos arba jos dalies, siūloma ypatingą dėmesį skirti trims aplinkybėms.
1. Žmogaus finansinei padėčiai
Institucija turėtų įvertinti, ar išmokos gavėjas turi realių galimybių grąžinti skolą.
2. Institucijos padarytai klaidai
Jeigu pati institucija reikšmingai prisidėjo prie neteisingos išmokos apskaičiavimo ar išmokėjimo, tai būtų svarbi aplinkybė svarstant atleidimą nuo grąžinimo.
3. Sąžiningam išmokos gavėjui
Būtų vertinama, ar žmogus galėjo pagrįstai suprasti, kad išmokėta suma buvo neteisinga.
Jeigu gavėjas pateikė teisingus duomenis ir neturėjo pagrindo įtarti klaidos, tai galėtų būti argumentas dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo skolos.
Vis dėlto šios aplinkybės savaime negarantuotų teigiamo sprendimo – kiekviena situacija būtų vertinama individualiai.
Kada atleidimas nuo skolos galėtų būti netaikomas?
Griežtesnės taisyklės būtų numatomos tais atvejais, kai permoka atsirado dėl paties išmokos gavėjo pateiktos neteisingos informacijos arba neįvykdytos pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes.
Pavyzdžiui, problemų galėtų kilti nepranešus apie išmokai reikšmingas pasikeitusias darbo pajamas ar kitus duomenis.
Tačiau tyrimo pasiūlyme numatytos išimtys ir šiam apribojimui, įskaitant atvejus, kai žmogus pagrįstai negalėjo suprasti savo klaidos, arba egzistuoja itin svarbios aplinkybės.
Todėl kiekvienas atvejis turėtų būti nagrinėjamas pagal konkrečias aplinkybes.
Ką siūlomi pakeitimai reikštų „Försäkringskassan“ išmokų gavėjams?
Naujoji sistema būtų aktuali žmonėms, gaunantiems socialinio draudimo išmokas, kurias administruoja „Försäkringskassan“ ir kitos atsakingos institucijos.
Tai gali būti susiję su ligos, tėvystės, būsto ar kitomis socialinio draudimo išmokomis, kurioms taikomas atitinkamas reguliavimas.
Ką daryti gavus reikalavimą grąžinti išmoką?
Jeigu gaunate pranešimą apie permoką, svarbu patikrinti:
Už kokį laikotarpį apskaičiuota permoka.
Kodėl institucija reikalauja grąžinti pinigus.
Ar buvo tinkamai įvertintos jūsų pateiktos pajamos ir kitos aplinkybės.
Kokie nurodyti sprendimo peržiūros ar apskundimo terminai.
Jeigu nesutinkate su sprendimu, galite kreiptis į instituciją dėl paaiškinimo ir pasinaudoti sprendime nurodyta peržiūros ar apskundimo tvarka.
Vien faktas, kad žmogus gavo per didelę išmoką, savaime nereiškia, kad jis tyčia sukčiavo.
Kada įsigaliotų naujos socialinių išmokų grąžinimo taisyklės?
Pagal valstybės tyrimo pasiūlymą nauji teisės aktų pakeitimai galėtų įsigalioti 2028 metų sausio 1 dieną.
Tačiau ši data kol kas nėra galutinai patvirtinta.
Socialinių reikalų ministerija pastabas dėl SOU 2026:39 priima iki 2027 metų sausio 22 dienos.
Pasibaigus konsultacijoms vyriausybė galės įvertinti pasiūlymus ir nuspręsti dėl tolesnio teisėkūros proceso.
Kol kas Švedijoje gyvenantiems socialinio draudimo išmokų gavėjams svarbiausia suprasti, kad kalbama apie planuojamą reformą, o ne jau įsigaliojusią visuotinę prievolę grąžinti anksčiau gautas išmokas.
Jeigu naujos taisyklės būtų priimtos, jos sugriežtintų bendrą permokų grąžinimo principą, tačiau kartu numatytų galimybę apsaugoti sąžiningus išmokų gavėjus nuo neproporcingų finansinių pasekmių.