Susirgote Švedijoje: kaip mokami sjuklön, sjukpenning ir karensavdrag

Susirgus Švedijoje išmoką ne visą laiką moka ta pati institucija. Daugumai samdomų darbuotojų pirmąsias 14 kalendorinių ligos dienų sjuklön moka darbdavys. Jei nedarbingumas tęsiasi, nuo 15-os ligos dienos galima kreiptis į Försäkringskassan dėl sjukpenning.

Svarbu veikti laiku: pirmą ligos dieną pranešti darbdaviui, ilgesnės ligos atveju pasirūpinti gydytojo pažyma ir patikrinti, ar darbdavys perdavė pranešimą Försäkringskassan. Šiame straipsnyje pateikiama bendroji įstatymo tvarka. Kollektivavtal gali detalizuoti sjuklön ir karensavdrag skaičiavimą, pažymos pateikimą bei suteikti papildomų išmokų.

Trumpai

Pirmą ligos dieną kuo greičiau praneškite darbdaviui, kad sergate ir negalite dirbti.

Darbdavio sjuklöneperiod paprastai apima pirmą ligos dieną ir po jos einančias 13 kalendorinių dienų.

Sjuklön pagal bendrą taisyklę sudaro 80 % dėl ligos prarasto darbo užmokesčio ir tam tikrų darbo išmokų, prieš karensavdrag.

Karensavdrag nėra automatiškai „pirma neapmokama diena“. Darbuotojui jis paprastai lygus 20 % vidutinės savaitės sjuklön.

Jei sergate ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nuo 8-os dienos paprastai reikia gydytojo arba odontologo pažymos.

Nuo 15-os ligos dienos galite prašyti sjukpenning iš Försäkringskassan, tačiau darbdavys pirmiausia turi jus ten užregistruoti.

2026 m. didžiausia galima SGI yra 592 000 SEK per metus, o didžiausia kalendorinei dienai skaičiuojama sjukpenning 80 % lygiu – 1 259 SEK per dieną.

Jei per 5 kalendorines dienas po sugrįžimo į darbą vėl susirgote, ligos laikotarpiai paprastai sujungiami ir naujas karensavdrag nedaromas.

Kollektivavtal gali nustatyti kitokią tikslią skaičiavimo tvarką ar papildomą kompensaciją.

Ką daryti susirgus

Pirmąją dieną praneškite darbdaviui. Laikykitės darbovietėje nustatytos sjukanmälan tvarkos. Pagal įstatymą darbdavys paprastai neprivalo mokėti sjuklön už laiką iki pranešimo, nebent pranešti trukdė pagrįsta kliūtis ir tai padarėte iš karto jai išnykus.

Jei liga tęsiasi ilgiau nei 7 kalendorines dienas, pateikite gydytojo arba odontologo pažymą nuo 8-os dienos. Joje darbdaviui nebūtina nurodyti diagnozės, tačiau turi būti paaiškinta, kodėl darbo gebėjimas sumažėjęs.

Jeigu liga tęsiasi pasibaigus 14 dienų sjuklöneperiod, patikrinkite Mina sidor, ar darbdavys apie jus pranešė Försäkringskassan.

Nuo 15-os ligos dienos pateikite prašymą dėl sjukpenning. Vien gydytojo pažyma nėra automatinė paraiška ir negarantuoja išmokos.

Sekite sprendimą ir praneškite apie pokyčius, pavyzdžiui, jei grįžtate dirbti daugiau, pakeičiate darbo laiko išdėstymą ar jūsų būklė pasikeičia.

Kas yra sjuklön

Sjuklön – ligos laikotarpio atlygis, kurį daugumai darbuotojų moka darbdavys per pirmąją sjuklöneperiod. Ji prasideda pirmą dieną, kai dėl ligos visiškai arba iš dalies nedirbate, ir gali trukti daugiausia 14 kalendorinių dienų.

Pagal Sjuklönelagen sjuklön sudaro 80 % atlygio ir kitų darbo išmokų, kurių darbuotojas netenka dėl sumažėjusio darbingumo, prieš pritaikant karensavdrag. Jei dirbate tik dalį įprasto laiko, mokėjimas siejamas su tuo, kiek sumažėjo jūsų darbo gebėjimas ir kiek darbo valandų praradote.

Kas turi teisę į sjuklön

Neterminuotai įdarbintas arba ilgiau nei vienam mėnesiui priimtas darbuotojas teisę į sjuklön paprastai turi nuo pirmos darbo dienos. Jei sutartas darbo laikotarpis trumpesnis nei vienas mėnuo, teisė paprastai atsiranda išdirbus 14 kalendorinių dienų iš eilės. Ankstesni darbo laikotarpiai pas tą patį darbdavį gali būti įskaičiuojami, jei pertrauka tarp jų neviršijo 14 kalendorinių dienų.

Terminuotai, valandomis ar pagal poreikį dirbantis žmogus taip pat gali turėti teisę į sjuklön, tačiau atsakymas priklauso nuo darbo sutarties, suplanuotų pamainų ir realių darbo santykių. Vien pavadinimas timanställd neatsako, kas turi mokėti. Jei darbdavio sjuklön nepriklauso, tam tikrais atvejais reikia nuo pirmos dienos kreiptis į Försäkringskassan.

Kaip veikia 14 dienų laikotarpis

Sjuklöneperiod apima pirmąją dėl ligos nedirbtą dieną ir po jos einančias 13 kalendorinių dienų. Savaitgaliai ir kitos laisvos dienos į laikotarpį įskaičiuojamos jam prasidėjus, tačiau laikotarpis gali prasidėti tik tą dieną, kai įprastai turėjote dirbti ir dėl ligos nuo darbo susilaikėte.

Jei grįžote į darbą ir per 5 kalendorines dienas vėl susirgote, tai paprastai laikoma tos pačios sjuklöneperiod tęsiniu. Darbdavys nekuria naujo 14 dienų laikotarpio ir naujo karensavdrag netaiko. Kai tarp ligos laikotarpių praeina daugiau nei 5 kalendorinės dienos, paprastai prasideda naujas atvejis.

Kas yra karensavdrag

Karensavdrag – iš sjuklön išskaičiuojama suma ligos laikotarpio pradžioje. Tai nėra paprasta taisyklė, kad pirmoji ligos diena visada visiškai neapmokama.

Darbuotojui pagal bendrą įstatymo principą karensavdrag sudaro 20 % sjuklön, kuri būtų mokama už vidutinę darbo savaitę. Dirbant vienodą darbo laiką penkias dienas per savaitę rezultatas dažnai prilygsta vienos įprastos darbo dienos sjuklön. Esant nelygiam grafikui, ilgoms pamainoms ar kintamam darbo laikui suma gali būti didesnė arba mažesnė už vienos konkrečios dienos sjuklön.

Jei pirmą ligos dieną nedirbote tik kelias valandas ir tos dienos sjuklön nepakanka visam karensavdrag, likusi dalis gali būti išskaičiuota iš paskesnių tos pačios ligos laikotarpio sjuklön. Tikslią formulę gali nustatyti kollektivavtal, todėl galutinę sumą tikrinkite algalapyje ir taikomoje kolektyvinėje sutartyje.

Paprastas karensavdrag pavyzdys

Darbuotojas dirba po 8 valandas nuo pirmadienio iki penktadienio. Jo vidutinės savaitės sjuklön būtų 80 % įprasto atlygio už 40 valandų. Karensavdrag sudaro 20 % šios savaitinės sjuklön, todėl pagal tokį tolygų grafiką jis dažnai atitinka 8 valandų sjuklön. Tai iliustracija, o ne individualus skaičiavimas: priedai, kintamas grafikas ir kollektivavtal gali pakeisti rezultatą.

Kada karensavdrag nebetaikomas

Jei per paskutinius 12 mėnesių karensavdrag jau buvo pritaikytas per 10 ligos laikotarpių, nuo 11-ojo atvejo darbdavys papildomo karensavdrag nebedaro. Tai vadinama bendruoju aukštos rizikos draudimu – allmänt högriskskydd.

Žmogus, kurio liga gali sukelti daug arba ilgus nedarbingumo laikotarpius, gali kreiptis į Försäkringskassan dėl särskilt högriskskydd. Sprendimas nėra automatinis. Kai jis galioja įstatyme nurodytu pagrindu, darbuotojui sjuklön gali būti mokama be karensavdrag, o darbdavys gali prašyti kompensuoti sjuklön išlaidas.

Kada reikia gydytojo pažymos

Jei liga tęsiasi ilgiau nei 7 kalendorines dienas, darbdaviui paprastai reikia gydytojo arba odontologo pažymos už laiką nuo 8-os dienos. Slaugytojo pažymos tam nepakanka. Darbdaviui skirtoje pažymoje diagnozės nurodyti nebūtina, tačiau turi būti matyti, kaip sveikatos būklė riboja galimybę dirbti.

Esant ypatingoms priežastims darbdavys gali raštu pareikalauti pažymos anksčiau arba nuo pirmos būsimų ligos laikotarpių dienos. Toks reikalavimas būsimiems atvejams negali galioti ilgiau nei vienus metus. Kollektivavtal gali turėti kitokių taisyklių, todėl būtina patikrinti savo sektoriaus sąlygas.

Kas yra sjukpenning

Sjukpenning – Försäkringskassan mokama socialinio draudimo išmoka, kai dėl ligos ar traumos negalite dirbti ir prarandate pajamas. Samdomas darbuotojas paprastai gali ją gauti nuo 15-os ligos dienos, kai pasibaigia darbdavio sjuklöneperiod.

Kad gautumėte išmoką, jūsų gebėjimas dirbti turi būti sumažėjęs bent ketvirtadaliu, turite prarasti pajamas, turėti sjukpenninggrundande inkomst – SGI – ir būti apdraustas Švedijoje. Sjukpenning gali būti skiriama 25, 50, 75 arba 100 % apimtimi. Försäkringskassan sprendžia pagal medicininę informaciją, jūsų darbo pobūdį ir taikomas darbingumo vertinimo taisykles.

Kaip kreiptis nuo 15-os ligos dienos

Darbdavys turi pranešti Försäkringskassan, jei liga ir darbo santykiai tęsiasi pasibaigus sjuklöneperiod. Pagal įstatymą pranešimas turi būti pateiktas per 7 kalendorines dienas nuo šio laikotarpio pabaigos. Tik darbdaviui užregistravus ligos atvejį darbuotojas gali pateikti savo sjukpenning paraišką.

Patikrinkite Mina sidor ir pateikite paraišką nuo 15-os ligos dienos. Försäkringskassan paprastai taip pat reikia medicininės pažymos. Gydytojas ją dažnai persiunčia elektroniniu būdu, bet atsakomybė patikrinti, ar dokumentas gautas, lieka jums.

Kiek galima gauti 2026 metais

Sjukpenning suma priklauso nuo Försäkringskassan nustatytos SGI, nedarbingumo apimties ir išmokos lygio. SGI apytikriai atitinka metines darbo pajamas, tačiau ją individualiai nustato Försäkringskassan pagal socialinio draudimo taisykles. Ji nėra visada tiesiog paskutinio mėnesinio atlyginimo padauginimas iš dvylikos.

Nurodytos sumos yra ribos, o ne pažadas, kad kiekvienam bus mokamas maksimalus dydis. Išmoka yra apmokestinama. Ilgiau gaunant sjukpenning gali keistis išmokos lygis ir darbo gebėjimo vertinimo pagrindas, todėl ilgalaikį atvejį reikia tikrinti pagal individualų Försäkringskassan sprendimą.

Ar kollektivavtal gali pakeisti sumą

Taip. Įstatymas leidžia kolektyvine sutartimi detalizuoti sjuklön ir karensavdrag skaičiavimą bei kai kurias pažymos taisykles. Be to, kollektivavtal gali numatyti papildomą kompensaciją, kai darbuotojas gauna sjukpenning iš Försäkringskassan. Todėl dviem vienodą atlyginimą gaunantiems žmonėms galutinė ligos laikotarpio pajamų suma gali skirtis, jei jų darbovietėse taikomos skirtingos sutartys.

Patikrinkite darbo sutartį, algalapį ir taikomos kollektivavtal skyrių apie sjuklön arba sjukdom. Jei nežinote, kokia sutartis taikoma, klauskite darbdavio, personalo skyriaus arba profesinės sąjungos.

Kas nutinka susirgus atostogų metu

Sjuklön ir atostogų dienų apskaita yra atskiri klausimai. Jei per atostogas susirgote taip, kad negalėtumėte dirbti, nedelsdami praneškite darbdaviui ir paprašykite, kad atitinkamos dienos nebūtų skaičiuojamos kaip atostogų dienos. Vien tai, kad vėliau pateiksite pažymą, nebūtinai pakeis atostogų apskaitą be laiku pateikto prašymo.

Ką daryti, jei darbdavys nemoka sjuklön

Pirmiausia paprašykite raštiško paaiškinimo: ar darbdavys mano, kad neturite teisės į sjuklön, ginčija nedarbingumą, negavo pranešimo ar trūksta pažymos. Patikrinkite darbo sutartį, grafiką, algalapį ir kollektivavtal. Saugokite sjukanmälan įrodymus ir medicininius dokumentus.

Jei kyla ginčas dėl teisės į sjuklön, tam tikromis sąlygomis darbuotojas gali raštu prašyti Försäkringskassan skirti ersättning vid tvist om sjuklön. Tai nėra automatinis darbdavio skolos perėmimas: Försäkringskassan vertina, ar yra tikėtinų priežasčių manyti, kad sjuklön priklausė. Prireikus kreipkitės į profesinę sąjungą arba darbo teisės specialistą.

Dažniausios klaidos

Laukti kelių dienų ir tik tada pranešti darbdaviui apie ligą.

Manyti, kad gydytojo pažyma pati savaime yra sjukpenning paraiška.

Manyti, kad karensavdrag visada reiškia tiksliai vieną neapmokamą kalendorinę dieną.

Nepatikrinti Mina sidor, ar darbdavys užregistravo ligos atvejį po 14 dienų.

Painioti darbdavio mokamą sjuklön su Försäkringskassan mokama sjukpenning.

Neįvertinti, kad timanställd teisė priklauso nuo sutarties ir suplanuoto darbo.

Nepranešti, kad liga atsinaujino per 5 dienas, ir nepagrįstai sutikti su nauju karensavdrag.

Netikrinti kollektivavtal numatytų papildomų išmokų.

Švediškų terminų žodynėlis

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas moka, kai susirgau Švedijoje?

Daugumai samdomų darbuotojų pirmąsias 14 kalendorinių ligos dienų sjuklön moka darbdavys. Nuo 15-os dienos galima kreiptis dėl sjukpenning į Försäkringskassan.

Ar pirmoji ligos diena visada neapmokama?

Ne visai. Taikomas karensavdrag, paprastai lygus 20 % vidutinės savaitės sjuklön. Esant tolygiam penkių dienų grafikui jis dažnai atitinka vienos darbo dienos sjuklön, bet nelygaus grafiko atveju rezultatas gali skirtis.

Kada reikia gydytojo pažymos?

Pagal bendrą taisyklę, jei sergate ilgiau nei 7 kalendorines dienas, pažyma reikalinga nuo 8-os dienos. Darbdavys, turėdamas ypatingų priežasčių, gali raštu jos pareikalauti anksčiau, o kollektivavtal gali nustatyti kitą tvarką.

Ar darbdavys turi žinoti mano diagnozę?

Darbdaviui skirtoje pažymoje diagnozė neprivalo būti nurodyta. Tačiau turi būti pakankamai informacijos įvertinti, kaip sveikatos būklė riboja gebėjimą dirbti.

Ką daryti, jei vėl susirgau po kelių dienų?

Jei vėl susirgote per 5 kalendorines dienas nuo ankstesnio laikotarpio pabaigos, laikotarpiai paprastai sujungiami ir naujas karensavdrag nedaromas.

Ar timanställd gauna sjuklön?

Gali gauti, tačiau tai priklauso nuo darbo sutarties, suplanuotų pamainų ir kitų aplinkybių. Jei sutartis trumpesnė nei mėnuo, teisė paprastai atsiranda po 14 kalendorinių įdarbinimo dienų.

Ar galiu gauti dalinę sjukpenning?

Taip. Ji gali būti skiriama 25, 50, 75 arba 100 % apimtimi, priklausomai nuo to, kiek liga sumažino gebėjimą dirbti.

Ar gydytojo pažyma garantuoja sjukpenning?

Ne. Pažyma yra svarbus įrodymas, bet galutinį sprendimą dėl teisės į išmoką priima Försäkringskassan.

Ar 1 259 SEK per dieną gauna kiekvienas?

Ne. Tai 2026 m. didžiausia kalendorinei dienai skaičiuojama sjukpenning 80 % lygiu. Individuali suma priklauso nuo SGI, nedarbingumo apimties ir kitų taisyklių.