Dyzelino kaina Švedijoje vėl kyla. Didžiųjų degalų tinklų orientacinė kaina pasiekė 21,94 SEK už litrą, o žaliavų rinkos analitikas Christian Kopfer perspėja, kad užsitęsus dabartiniam dyzelino trūkumui kaina gali pasiekti 25–28 SEK už litrą. Tai nėra garantuota kainos prognozė, tačiau Švedijos vairuotojams atsiranda ir papildoma rizika – lapkričio pabaigoje baigiasi laikinas degalų mokesčio sumažinimas.
Svarbu pažymėti, kad tai yra orientacinė, arba sąrašo, kaina. Faktinės kainos konkrečiose degalinėse gali būti mažesnės ir skiriasi priklausomai nuo tinklo bei vietovės.
Tačiau kainų kryptis kelia nerimą.
„Arctic Securities“ žaliavų analitikas Christian Kopfer DN teigia, kad jeigu dabartinė situacija pasaulinėje dyzelino rinkoje nesikeis, 25–28 SEK už litrą kainų lygis gali tapti realus.
Tai nėra prognozė, kad dyzelinas būtinai kainuos 28 kronas. Tai rizikos scenarijus, priklausantis nuo to, kiek ilgai išliks dabartinis pasiūlos trūkumas.
Kodėl dyzelinas brangsta?
Viena pagrindinių priežasčių – įtampa pasaulinėje energijos rinkoje.
Pagal Švedijos žiniasklaidos skelbiamą informaciją, dyzelino pasiūlą šiuo metu veikia du svarbūs veiksniai.
Pirmasis – karas Irane ir sutrikęs judėjimas per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.
Antrasis – sumažėjęs Rusijos dyzelino eksportas, Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai patiriant Ukrainos atakas.
Kopfer teigimu, pasaulio rinkoje trūksta ne tik dyzelino, bet ir žalios naftos.
Kai suvartojama daugiau, nei pagaminama, skirtumas kurį laiką gali būti kompensuojamas naudojant atsargas. Tačiau jų negalima mažinti neribotai.
Ilgainiui rinkai tenka prisitaikyti – didesnės kainos mažina vartojimą.
25–28 kronos už litrą – blogiausias scenarijus, o ne faktas
Vairuotojams svarbu teisingai suprasti analitiko perspėjimą.
Nėra priimto sprendimo, dėl kurio dyzelinas Švedijoje turėtų kainuoti 28 SEK už litrą.
Kopfer vertinimu, 25–28 SEK riba yra pasiekiama, jeigu dabartinis dyzelino trūkumas tęsis.
Situacijai pasaulio rinkoje pagerėjus – pavyzdžiui, normalizavus naftos ir degalų tiekimą – kainų spaudimas galėtų sumažėti.
Todėl 28 kronų skaičių reikėtų vertinti kaip galimą rizikos scenarijų, o ne būsimą nustatytą degalinių kainą.
Dar viena rizika – lapkričio 30 diena
Dyzelino kainai Švedijoje įtakos turi ne tik pasaulinė naftos rinka.
Švedijos Vyriausybė 2026 metais laikinai sumažino benzino ir dyzelino apmokestinimą, siekdama apsaugoti namų ūkius ir verslą nuo dėl energetikos krizės išaugusių kainų.
Nuo liepos 1 iki lapkričio 30 dienos numatytas papildomas anglies dioksido mokesčio sumažinimas 2,40 SEK už litrą. Vyriausybės skaičiavimu, visiškai persidavus lengvatai į galutinę kainą, poveikis vartotojui kartu su PVM gali siekti apie 3 SEK už litrą.
Ši priemonė yra laikina.
Todėl vienas svarbiausių klausimų Švedijos vairuotojams – kas nutiks po lapkričio 30 dienos.
Jeigu lengvata nebus pratęsta ar pakeista kita priemone, mokesčių komponentas vėl gali daryti didesnį spaudimą degalų kainoms.
Ar gruodį dyzelinas automatiškai pabrangs 3 kronomis?
Nebūtinai.
Nors dabartinės papildomos mokesčių lengvatos teorinis poveikis vartotojo kainai gali siekti apie 3 SEK už litrą, tai nereiškia, kad gruodžio 1 dieną degalinėse kaina automatiškai pašoks lygiai trimis kronomis.
Galutinę kainą lemia daug veiksnių:
pasaulinė naftos ir dyzelino kaina;
Švedijos kronos kursas;
perdirbimo ir transportavimo sąnaudos;
degalų tiekėjų kainodara;
mokesčiai;
politiniai sprendimai po rinkimų.
Todėl metų pabaigos kainų lygio šiandien tiksliai prognozuoti negalima.
Degalų kainos tampa rinkimų klausimu
Laikinos mokesčių lengvatos ateitis tapo ir politiniu klausimu.
Skirtingos Švedijos partijos prieš rinkimus laikosi nevienodos pozicijos dėl to, kaip po lapkričio turėtų būti apmokestinamas benzinas ir dyzelinas.
Todėl galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinių derybų po rugsėjo 13 dieną vyksiančių parlamento rinkimų.
Tai reiškia, kad vairuotojų išlaidas artimiausiais mėnesiais gali lemti du atskiri veiksniai vienu metu – tarptautinės energijos rinkos padėtis ir būsimi Švedijos politiniai sprendimai.
Ką 25–28 SEK dyzelinas reikštų vairuotojui?
Skirtumas būtų labai juntamas.
Jeigu lygintume 21,94 SEK ir galimą 28 SEK kainą, skirtumas sudarytų 6,06 SEK už litrą.
50 litrų degalų bakui tai reikštų:
21,94 SEK/l – 1 097 SEK
25 SEK/l – 1 250 SEK
28 SEK/l – 1 400 SEK
Taigi 50 litrų bakas, esant 28 SEK kainai, kainuotų maždaug 303 SEK daugiau nei prie 21,94 SEK orientacinės kainos.
Jeigu automobilis per mėnesį sunaudoja 100 litrų dyzelino, toks kainų skirtumas reikštų apie 606 SEK papildomų išlaidų per mėnesį.
Per metus, jei toks kainų skirtumas išsilaikytų, susidarytų daugiau kaip 7 200 SEK.
Tai tik matematinis palyginimas, o ne prognozė, kad 28 SEK kaina išsilaikys visus metus.
Kodėl tai ypač aktualu Švedijoje gyvenantiems lietuviams?
Degalų kainų augimą stipriausiai pajunta žmonės, kuriems automobilis būtinas kasdien.
Tai ypač aktualu gyvenantiems mažesniuose Švedijos miestuose ir užmiesčiuose, kur viešasis transportas ne visada gali pakeisti automobilį.
Dar didesnį poveikį gali pajusti šeimos, turinčios du automobilius, žmonės, kasdien važiuojantys ilgesnius atstumus į darbą, ir smulkieji verslai, kurių veikla priklauso nuo transporto.
Be to, dyzelino brangimas veikia ne vien dyzelinių automobilių savininkus.
Dyzelinas plačiai naudojamas sunkiajame transporte, todėl ilgai išsilaikiusios aukštos kainos gali didinti krovinių vežėjų sąnaudas. Tai savo ruožtu gali atsispindėti kitų prekių ir paslaugų kainose.
Kas bus toliau?
Artimiausi mėnesiai Švedijos vairuotojams bus svarbūs dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia reikės stebėti, ar pagerės naftos ir dyzelino pasiūla tarptautinėje rinkoje.
Antra – po rugsėjo rinkimų paaiškės, kokios krypties dėl degalų apmokestinimo laikysis naujoji politinė dauguma.
Trečia – artės lapkričio 30-oji, kai baigiasi dabartinė papildoma laikina mokesčių lengvata.
Todėl šiandien kalbėti apie 28 SEK už litrą kaip neišvengiamą kainą būtų per anksti.
Tačiau dabartinis 21,94 SEK orientacinis dyzelino kainos lygis ir ekspertų perspėjimai rodo, kad rizika Švedijos vairuotojų piniginėms išlieka didelė.