Degalų kainos Švedijoje artimiausiais metais gali gerokai išaugti, nepriklausomai nuo to, kokia Vyriausybė valdys šalį po 2026 metų rinkimų. Apie tai perspėja keli Švedijos klimato ir ekonomikos ekspertai. Kainas gali kelti ne tik būsimi šalies politiniai sprendimai, bet ir ES klimato politika bei laikinos Švedijos mokesčių lengvatos pabaiga.

Ši tema ypač aktuali Švedijoje gyvenantiems lietuviams, kurie kasdien automobiliu važiuoja į darbą, gyvena užmiestyje ar turi du automobilius šeimoje.

Ekspertų vertinimu, dabartinės palyginti žemos benzino ir dyzelino kainos Švedijoje ilgainiui gali būti sunkiai išlaikomos.

Degalų kainos Švedijoje gali pradėti kilti jau 2027 metais

2026 metais Švedijos Vyriausybė ėmėsi neeilinių priemonių degalų kainoms sumažinti.

Nuo gegužės 1 d. benzino ir dyzelino mokesčiai laikinai sumažinti iki ES nustatyto minimalaus lygio. Vyriausybė aiškino, kad priemonė reikalinga siekiant sušvelninti pasaulio energetikos rinkų sukrėtimų poveikį Švedijos gyventojams.

Todėl dabartines kainas vertinti kaip ilgalaikį naują normalų lygį būtų klaidinga.

Kai laikinos priemonės nustos galioti, mokesčių našta degalams gali padidėti. Tačiau kiek tiksliai dėl to pasikeis galutinė benzino ar dyzelino kaina degalinėje, iš anksto pasakyti negalima – ją lemia ne tik mokesčiai, bet ir naftos kaina, valiutų kursai, biodegalų dalis bei kiti rinkos veiksniai.

Nuo 2028 metų atsiras dar vienas veiksnys – ETS2

Dar didesnis pokytis laukia ES lygiu.

2028 metais turi pradėti visapusiškai veikti naujoji Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS2, apimsianti kelių transporto ir pastatų sektoriuose naudojamo kuro išmetamą CO₂.

Formaliai taršos leidimus pirks ne kiekvienas automobilio vairuotojas, o degalų tiekėjai. Tačiau šios papildomos sąnaudos gali persiduoti galutinei degalų kainai.

Kiek tiksliai ETS2 padidins litro benzino ar dyzelino kainą Švedijoje, kol kas nėra galutinai žinoma.

DN kalbinti ekspertai remiasi skaičiavimais, pagal kuriuos poveikis gali siekti bent 1–2 SEK už litrą.

Tačiau tai yra prognozė, o ne jau nustatytas būsimas degalų kainos priedas. Galutinis poveikis priklausys, be kita ko, nuo būsimos CO₂ leidimų kainos ir nacionalinių sprendimų.

Ekspertai: vien ES priemonių gali neužtekti

Problema Švedijai yra ne tik būsimos ES taisyklės.

Šalis turi įvykdyti savo ir ES klimato įsipareigojimus iki 2030 metų, o transporto sektorius išlieka vienu didžiausių išmetamųjų teršalų šaltinių.

2025 metais Švedijos vidaus transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo maždaug 4 proc., palyginti su 2024 metais. Prie mažėjimo prisidėjo didesnis biodegalų naudojimas ir transporto elektrifikacija.

Tačiau Naturvårdsverket kartu perspėja, kad pagal šiuo metu galiojančias priemones Švedijai jų nepakanka klimato tikslams pasiekti.

Tai reiškia, kad po rinkimų naujai Vyriausybei gali tekti imtis papildomų priemonių.

Vienas iš variantų – daugiau biodegalų benzine ir dyzeline

Vienas svarbiausių diskusijos klausimų – vadinamoji reduktionsplikt.

Tai reikalavimas degalų tiekėjams mažinti parduodamo benzino ir dyzelino šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, praktiškai naudojant daugiau atsinaujinančių degalų.

2025 m. liepos 1 d. reikalavimas benzinui ir dyzelinui buvo padidintas nuo 6 iki 10 proc.

Aplinkos ekonomistas Svante Mandellas siūlo šį lygį palaipsniui kelti iki 25 proc. 2030 metais.

Tokios priemonės tikslas būtų sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir transporto išmetamą CO₂ kiekį.

Tačiau didesnė atsinaujinančių degalų dalis gali turėti įtakos ir kainai, todėl šis klausimas Švedijoje yra politiškai jautrus.

Švedijos keliuose vis dar dominuoja benzininiai ir dyzeliniai automobiliai

Elektrifikacija laikoma pagrindine ilgalaike transporto pertvarkos kryptimi.

Problema ta, kad automobilių parko pakeisti per kelerius metus neįmanoma.

DN pateikiamais duomenimis, Švedijos keliuose vis dar yra apie 4,5 mln. automobilių su vidaus degimo varikliais.

Todėl net sparčiai augant elektromobilių skaičiui benzino ir dyzelino kainų pokyčiai dar ilgą laiką turės tiesioginį poveikį didelei daliai Švedijos namų ūkių.

Tai ypač svarbu regionuose, kuriuose viešasis transportas ribotas ir automobilis reikalingas kasdienėms kelionėms į darbą.

Ekspertai siūlo branginti iškastinį kurą, bet piginti elektrą

Klimato ekspertų siūlomas modelis nėra vien benzino ir dyzelino branginimas.

Tiek ekonomistas Johnas Hassleris, tiek Svante Mandellas siūlo kartu mažinti elektros energijos apmokestinimą.

Tokiu būdu būtų didinamas kainų skirtumas tarp važiavimo iškastiniu kuru ir elektra.

Švedijos Vyriausybė nuo 2026 m. sausio 1 d. jau sumažino elektros energijos mokestį, tačiau ekspertai mano, kad elektrifikacijai skatinti reikėtų didesnių pokyčių.

Logika paprasta: jeigu iškastinis kuras ilgainiui brangsta, perėjimas prie elektromobilio turi tapti ekonomiškai patrauklesnis.

Kodėl tai ypač svarbu planuojantiems pirkti automobilį?

Švedijoje gyvenančiai šeimai, kuri šiuo metu svarsto, kokį automobilį pirkti artimiausiems penkeriems ar dešimčiai metų, būsimos degalų kainos tampa vis svarbesniu faktoriumi.

Tai nereiškia, kad benzininį ar dyzelinį automobilį pirkti 2026 metais būtinai yra blogas sprendimas.

Tačiau skaičiuojant automobilio išlaikymo kainą verta vertinti ne vien šiandienos degalinės kainą.

Reikėtų atsižvelgti į galimą:

  • degalų mokesčių didėjimą;

  • ETS2 poveikį nuo 2028 metų;

  • biodegalų reikalavimų pakeitimus;

  • elektros kainos ir jos apmokestinimo pokyčius;

  • elektromobilių ir įkrovimo infrastruktūros plėtrą.

Todėl automobilis, kuris pagal dabartines degalų kainas atrodo ekonomiškas, po kelerių metų gali turėti visai kitokias eksploatacijos sąnaudas.

Ką tai praktiškai reikštų Švedijoje gyvenančiam lietuviui?

Didžiausią poveikį pajustų tie namų ūkiai, kuriuose automobilis nėra pasirinkimas, o būtinybė.

Jeigu žmogus į darbą kasdien nuvažiuoja po keliasdešimt kilometrų, net 1 SEK už litrą kainos pokytis per metus gali virsti pastebima suma.

Pavyzdžiui, automobiliui per metus sunaudojant 1 500 litrų degalų:

+1 SEK/l = apie 1 500 SEK papildomų išlaidų per metus.

+2 SEK/l = apie 3 000 SEK.

+5 SEK/l = apie 7 500 SEK.

Tai tik paprastas matematinis pavyzdys – ne degalų kainų prognozė.

Todėl Švedijoje gyvenantiems lietuviams verta stebėti ne tik kasdienes degalinių kainas, bet ir tai, kokius sprendimus dėl degalų mokesčių, reduktionsplikt ir transporto politikos priims Vyriausybė po 2026 metų rinkimų.

Ar benzinas tikrai pabrangs 10 kronų?

Čia svarbu atskirti du skirtingus dalykus.

DN nurodo, kad benzinas Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje šiuo metu kainuoja maždaug 10 SEK už litrą daugiau nei Švedijoje, o dyzelinas – apie 6 SEK daugiau.

Tačiau tai nereiškia, kad ekspertai prognozuoja automatinį benzino pabrangimą lygiai 10 SEK už litrą.

Ekspertų argumentas yra tas, kad dabartinis labai didelis Švedijos ir kai kurių kaimyninių ES šalių kainų skirtumas ilgainiui gali būti sunkiai išlaikomas.

Būsima kaina priklausys nuo daugybės veiksnių – naftos rinkos, kronos kurso, mokesčių, biodegalų kainos, ETS2 ir būsimos Vyriausybės sprendimų.

Tačiau bendra ekspertų siunčiama žinia aiški: planuojant šeimos transporto išlaidas nereikėtų tikėtis, kad dabartinis palyginti žemas Švedijos degalų kainų lygis būtinai išliks visą kitą kadenciją.