2026 m. startuoja Užsienio reikalų ministerijos (URM) šviečiamoji kampanija „Aš nepamesiu savo kalbos“. Ja diasporos šeimos visame pasaulyje – tarp jų ir Švedijoje, Norvegijoje bei Danijoje gyvenantys lietuviai – kviečiamos atrasti lituanistinį švietimą: galimybę vaikams ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir pažinti kultūrą bei palaikyti ryšį su Lietuva.

Kampanija prasideda tuo metu, kai užsienyje gyvenančios šeimos dažniausiai ir sprendžia, ar naujus mokslo metus vaikas pradės lankydamas lituanistinę mokyklą.

Kodėl svarbu vaikams užsienyje išlaikyti lietuvių kalbą

„Lietuvių kalba vaikams padeda ne tik pažinti savo šaknis, bet ir suteikia daugiau pasirinkimų ateityje. Ji padeda išlaikyti gyvą ryšį su Lietuva, o nusprendus sugrįžti – palengvina integraciją ir atveria galimybes visavertiškai kurti savo gyvenimą Tėvynėje“, – kampanijos pristatyme sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Ministerijos teigimu, kampanija skirta ne vien tėvams ir vaikams – prie žinios sklaidos kviečiamos prisidėti ir pačios lituanistinės mokyklos, bendruomenių organizacijos bei Lietuvoje gyvenantys artimieji, kurie gali paskatinti užsienyje augančius gimines nepamiršti kalbos.

Kampanijai „Aš nepamesiu savo kalbos“ – Vido Bareikio daina

Pagrindinis kampanijos akcentas – specialiai sukurtas vaizdo klipas pagal žinomo Lietuvos atlikėjo ir dainų autoriaus Vido Bareikio kūrinį „Aš nepamesiu savo dainos“. Dainos žodžius diasporai pritaikė Čikagos lietuvių bendruomenė, o klipe patys mokiniai pasakoja, ką jiems reiškia lietuvių kalba.

„Man buvo svarbu, kad ši daina skambėtų vaikų balsais. Jie geriausiai įrodo, kad lietuvių kalba yra gyva, keliauja per kartas ir suteikia jaunajai kartai stiprų tapatybės pagrindą“, – sako V. Bareikis.

Vaizdo klipą URM planuoja platinti per „Globali Lietuva“ paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

Kiek vaikų mokosi lituanistinėse mokyklose užsienyje

2025 m. duomenimis, užsienyje veikė 254 formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigos, kuriose iš viso mokėsi daugiau kaip 11,5 tūkst. diasporos vaikų ir jaunuolių. Nuo 2023 m. lituanistinės mokyklos finansuojamos ir iš Lietuvos valstybės biudžeto – tai reiškia, kad dalis jų veiklos išlaidų nebekrenta vien ant tėvų ar bendruomenių pečių.

Pasak Globali Lietuva portalo, 2025 metais veiklą pradėjo arba atnaujino 12 lituanistinių mokyklų – tai rodo, kad tinklas per pastaruosius metus ne tik išsilaikė, bet ir augo, nepaisant to, kad diasporos šeimos gyvena išsibarsčiusios po skirtingus miestus ir šalis.

Lituanistinės mokyklos Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje

Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje lituanistinis švietimas nėra naujiena – dalis mokyklų veikia jau ne vienerius metus.

Stokholme nuo 1996-ųjų veikia lituanistinė „Saulės“ mokykla – viena seniausių tokių mokyklų Europoje. Ji prasidėjo nuo kelių iniciatyvių mamų, mokiusių vaikus savo namuose, o šiandien joje mokosi daugiau nei šimtas mokinių, veikia ir vaikų tautinių šokių kolektyvas.

Osle nuo mažens iki pilnametystės vaikus lietuvių kalbos ir kultūros moko mokykla „Gintaras“, veikianti Engebråteno mokyklos patalpose. Mokiniai registruojami Lietuvos mokinių registre, o tiems, kas negali atvykti į pamokas gyvai, siūlomas ir nuotolinis mokymasis.

Danijoje taip pat veikia lietuvių bendruomenių organizuojamos lietuvių kalbos pamokos ir grupelės, tačiau šeimoms rekomenduojama registracijos ir veiklos laiko informaciją tikslintis tiesiogiai mokykloje ar bendruomenėje, nes ji gali keistis kiekvienais mokslo metais.

Kai kurios Skandinavijos lituanistinės mokyklos jau bendradarbiauja tarpusavyje – Stokholmo „Saulės“ mokykla, be kita ko, kasmet organizuoja „Draugystės tilto“ projektą, į kurį susirenka kelių šalių diasporos lituanistinių mokyklų bendruomenės. Tokie ryšiai padeda mokykloms dalytis patirtimi ir mokymo priemonėmis, o vaikams – susipažinti su bendraamžiais iš kitų Skandinavijos šalių.

Rugsėjį dauguma lituanistinių mokyklų skelbia registraciją naujiems mokslo metams, tad šeimoms verta pasidomėti iš anksto, kol dar yra laisvų vietų.

Kaip užregistruoti vaiką į lituanistinę mokyklą

Norintiems vaiką nuo rudens leisti į lituanistinę mokyklą, URM ir mokyklų pavyzdžiai rodo panašų kelią: pirmiausia verta susirasti artimiausią mokyklą ar grupelę pagal gyvenamąją vietą, tada susisiekti su ja tiesiogiai ir pasitikslinti registracijos terminą, pamokų laiką bei galimą mokestį – ši informacija kiekvienoje mokykloje gali skirtis. Jei mokykla jau priėmė visus norinčius šiems mokslo metams, verta paklausti apie laukiančiųjų sąrašą kitiems metams arba apie nuotolinio mokymosi galimybę.

Jei artimiausioje aplinkoje lituanistinės mokyklos nėra arba šeimai per sudėtinga vaiką vežti kiekvieną savaitgalį, URM primena – galima rinktis nuotolinį lietuvių kalbos ir lituanistinį ugdymą Lietuvos mokyklose pagal patvirtintas programas.

Kampanija kviečia diasporos šeimas išsaugoti lietuvių kalbą

Ministerija kviečia diasporą, lituanistines mokyklas ir bendruomenes prisidėti prie žinios sklaidos, kad kuo daugiau šeimų sužinotų apie lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir dar prieš prasidedant mokslo metams susirastų artimiausią mokyklą.

Daugelyje Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje gyvenančių lietuvių šeimų vaikai kasdien girdi bent dvi, o kartais ir tris kalbas. Kampanija „Aš nepamesiu savo kalbos“ tokioms šeimoms primena, kad lietuvių kalbos išlaikymas nebūtinai reiškia papildomą naštą – dažnai užtenka vieno savaitgalio per savaitę lituanistinėje mokykloje, kad kalba nenutrūktų tarp kartų.