Švedijoje plečiasi didelė byla dėl įtariamo sunkaus darbo jėgos išnaudojimo. Policijai atlikus kratą salotų gamybos įmonėje „Sunsalat“ Åstorp mieste buvo sulaikyti septyni žmonės. Byla perduota prokuratūrai, o keli įtariamieji buvo suimti teismo sprendimu. Tyrimas vyksta dėl įtarimų sunkiu žmonių išnaudojimu – grov människoexploatering.
Rugsėjo 29 dieną policija atliko kratą įmonėje Åstorp, Skonėje. Oficialioje policijos informacijoje nurodyta, kad operacija vykdyta atliekant ikiteisminį tyrimą, susijusį, be kita ko, su įtarimais sunkiu žmonių išnaudojimu. Operacijos metu sulaikyti septyni asmenys.
Tyrimui vadovauja prokurorė Emma Adolfsson iš Riksenheten mot internationell och organiserad brottslighet Malmö mieste – nacionalinio padalinio, tiriančio tarptautinį ir organizuotą nusikalstamumą.
Vėliau byla perėjo į kitą etapą. Žiniasklaida pranešė apie suėmimo posėdžius Helsingborgo apylinkės teisme. Sveriges Radio spalio 2 dieną nurodo, kad šeši asmenys yra suimti įtariant sunkiu žmonių išnaudojimu.
Įtarimai sukėlė reakciją ir Danijoje
Byla peržengė Švedijos ribas, nes didelė „Sunsalat“ produkcijos dalis buvo skirta Danijos rinkai. SVT pranešė, kad po policijos operacijos didelės Danijos prekybos bendrovės reagavo į įtarimus.
„Coop“ Danijoje sustabdė naujų įmonės prekių priėmimą ir bendradarbiavimą pristabdė laukdama institucijų sprendimų. „Circle K“, SVT duomenimis, nusprendė stabdyti šių produktų pardavimą. Tai yra pačių bendrovių reakcija į vykstantį tyrimą, o ne teismo išvada apie įmonės kaltę.
Platesnė problema – išnaudojimo atvejų daugėja
Åstorp byla pasirodė tuo metu, kai Sveriges Radio paskelbė naujus duomenis apie platesnę darbo jėgos išnaudojimo problemą Švedijoje. Radijas, remdamasis atsakingų institucijų informacija, skelbia, kad pernai žmonių, kurie galėjo būti darbo jėgos išnaudojimo aukomis, skaičius išaugo beveik 40 procentų, palyginti su ankstesniais metais.
Länsstyrelsen Skåne atstovė Anna Lindskog Sveriges Radio aiškino, kad išnaudojimo atvejų pasitaiko įvairiose srityse, tarp jų ir maisto sektoriuje. Tokiose situacijose pažeidžiamesni gali būti darbuotojai, kurie prastai moka švedų kalbą, nepažįsta darbo teisės arba yra stipriai priklausomi nuo darbdavio dėl darbo, gyvenamosios vietos ar kitų aplinkybių.
Kas Švedijoje laikoma människoexploatering?
Švedijos baudžiamojoje teisėje människoexploatering yra atskira nusikalstamos veikos kategorija. Ji gali būti taikoma, kai asmuo, pasinaudodamas kito žmogaus pažeidžiama padėtimi, priklausomybe ar sunkia situacija, jį išnaudoja priverstiniam darbui, darbui akivaizdžiai neprotingomis sąlygomis ar kitomis įstatyme apibrėžtomis aplinkybėmis.
Tačiau kiekvienas blogas darbdavys automatiškai nėra kaltas dėl människoexploatering. Gali būti atlyginimo, darbo laiko, saugos ar kolektyvinės sutarties pažeidimų, kurie vertinami pagal kitas taisykles. Baudžiamajai atsakomybei už žmonių išnaudojimą turi būti nustatytos konkrečios įstatyme numatytos aplinkybės.
Ką turėtų žinoti užsienietis darbuotojas?
Darbuotojui svarbu saugoti darbo sutartį, algalapius, darbo grafikų kopijas, banko išrašus ir susirašinėjimą su darbdaviu. Jei realiai dirbtos valandos nesutampa su algalapiu arba iš darbuotojo reikalaujama grąžinti dalį atlyginimo grynaisiais, tokie dokumentai gali būti svarbūs aiškinantis situaciją.
Jeigu kyla įtarimų dėl nusikaltimo ar grasinimų, galima kreiptis į Švedijos policiją. Dėl darbo aplinkos klausimų aktuali Arbetsmiljöverket, o profesinės sąjungos savo nariams gali padėti vertinti atlyginimo ir darbo sąlygų pažeidimus.
Åstorp tyrimas dar nebaigtas. Šiuo metu patvirtinta, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus žmonių išnaudojimo ir kad byla jau pasiekė suėmimo stadiją. Ar įtarimai virs kaltinimais ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais, paaiškės tik vėliau. Darbo išnaudojimas ne visada prasideda nuo akivaizdaus grasinimo. Įspėjamieji ženklai gali būti sistemingai nemokamas sutartas atlyginimas, itin ilgos darbo valandos be tinkamo atlygio, dokumentų paėmimas, spaudimas gyventi darbdavio parinktame būste, skolos darbdaviui ar grasinimai prarasti darbą ir gyvenamąją vietą, jei darbuotojas skųsis.
Ypač svarbu atsargiai vertinti situaciją, kai oficialūs dokumentai rodo vienas darbo sąlygas, o realybėje žmogus verčiamas dirbti visai kitaip. Darbuotojas neturėtų atiduoti savo BankID, banko prisijungimų ar kitų asmeninių elektroninių identifikavimo priemonių darbdaviui. Jeigu darbuotojas nėra tikras, ar jo situacija teisėta, nebūtina iš karto pačiam nuspręsti, ar tai „människoexploatering“. Galima kreiptis konsultacijos į profesinę sąjungą, Arbetsmiljöverket arba, įtariant nusikaltimą, policiją. Skubios grėsmės atveju Švedijoje skambinama 112, o neskubiais policijos klausimais – 114 14.