Danijoje nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo reikšmingi ligos išmokų (sygedagpenge) sistemos pakeitimai. Jais siekiama sumažinti administracinę naštą ir suteikti savivaldybėms daugiau galimybių pagalbą sergantiems žmonėms organizuoti atsižvelgiant į konkrečią jų situaciją.

Vienas svarbiausių pokyčių aktualus samdomiems darbuotojams, kurie turi darbą, į kurį galės sugrįžti, ir tikisi pasveikti per 26 savaites. Tokiais atvejais savivaldybė paprastai nebeprivalo organizuoti reguliarių stebėsenos pokalbių, skirtų padėti žmogui grįžti į darbo vietą.

Tačiau tai nereiškia, kad žmogus praranda teisę į pagalbą ar kad savivaldybė apskritai nebegali su juo susisiekti.

Kas pasikeitė nuo liepos 1 dienos?

Iki reformos savivaldybėms buvo keliami gerokai griežtesni reikalavimai dėl to, kaip dažnai turi vykti pokalbiai su „sygedagpenge“ gavėjais.

Nuo liepos 1 d. sistema tapo lankstesnė. STAR nurodo keturis esminius pokyčius: per pirmuosius šešis mėnesius bendras minimalus pokalbių skaičius sumažintas, savivaldybė gali organizuoti pokalbius nuotoliniu būdu, daliai dirbančių ir per 26 savaites pasveikti tikinčių žmonių reguliari stebėsena nebereikalinga, taip pat panaikintos ankstesnės vadinamosios vizitavimo kategorijos (visitationskategorier).

Tai yra platesnės Danijos užimtumo sistemos reformos dalis, kuria savivaldybėms suteikiama daugiau laisvės spręsti, kokio intensyvumo pagalbos reikia konkrečiam žmogui.

Vietoje mažiausiai keturių pokalbių – mažiausiai vienas

Vienas ryškiausių pakeitimų – gerokai sumažintas privalomų pokalbių skaičius.

Tiems „sygedagpenge“ gavėjams, kuriems stebėsena reikalinga, per pirmąjį ligos pusmetį vietoje anksčiau reikalautų mažiausiai keturių pokalbių dabar nustatytas mažiausiai vieno pokalbio reikalavimas.

Pirmasis stebėsenos pokalbis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip iki aštuntos savaitės nuo pirmosios nedarbingumo dienos. Po jo savivaldybė sprendžia, ar ir kaip dažnai reikalingi tolesni pokalbiai.

Svarbu ir tai, kad pats sergantis žmogus išsaugo teisę paprašyti pokalbio su savivaldybe, jeigu jam tokia pagalba reikalinga.

Daliai darbuotojų pokalbių apskritai nebereikės

Dar didesnis pokytis taikomas žmonėms, kurie susirgimo metu turi darbo vietą.

Jeigu darbuotojas tikisi visiškai pasveikti ir sugrįžti į savo darbą per 26 savaites nuo pirmosios nedarbingumo dienos, savivaldybė paprastai neturi rengti stebėsenos pokalbių, kurių tikslas – padėti žmogui išsaugoti darbo vietą ir grįžti į ją.

Tačiau yra išimčių.

Stebėsena gali būti vykdoma, jeigu jos prašo pats darbuotojas, pagalbos iš savivaldybės pageidauja darbdavys arba savivaldybė, įvertinusi konkrečią situaciją, nusprendžia, kad toks kontaktas reikalingas.

Pavyzdžiui, savivaldybė gali įsitraukti, jeigu kyla abejonių, ar nedarbingumo laikotarpis iš tiesų bus ribotos trukmės.

Pokalbiai galės vykti nuotoliniu būdu

Dar vienas praktinis pakeitimas – daugiau galimybių bendrauti nuotoliniu būdu.

STAR nurodo, kad savivaldybė gali organizuoti pirmąjį stebėsenos pokalbį telefonu arba kaip individualų skaitmeninį susitikimą. Jeigu pats sergantis žmogus pageidauja susitikti gyvai, pirmasis pokalbis turi būti surengtas asmeniškai.

Tai gali būti ypač praktiška žmogui, kurio sveikatos būklė apsunkina keliones į savivaldybę.

Keičiasi ir „Mit Sygefravær“

Nuo liepos 1 d. pradėta naudoti ir nauja dinaminė anketa sistemoje „Mit Sygefravær“.

Dirbantis žmogus joje, be kita ko, nurodo, ar tikisi pasveikti per 26 savaites, ar pageidauja savivaldybės pagalbos siekiant išsaugoti ryšį su darbo vieta, taip pat pateikia tiesioginio vadovo kontaktinius duomenis.

Ši informacija padeda nustatyti, ar konkrečiam žmogui reikalinga aktyvesnė savivaldybės pagalba.

Ar tai reiškia, kad savivaldybė nebetikrins nedarbingumo?

Ne.

Tai labai svarbus naujųjų taisyklių niuansas. Sumažintas pokalbių skaičius nereiškia, kad panaikinamos sąlygos „sygedagpenge“ gauti.

Savivaldybė ir toliau turi vertinti, ar asmuo dėl ligos yra nedarbingas, nes tai išlieka viena pagrindinių teisės į ligos išmoką sąlygų.

Jeigu tokiam vertinimui reikia papildomos informacijos, savivaldybė gali susisiekti su žmogumi net tada, kai jam įprasta stebėsena netaikoma.

Taip pat nepanaikintas teisės į „sygedagpenge“ pakartotinis vertinimas. STAR aiškina, kad ir toliau galioja taisyklės dėl vertinimo, kai ligos išmoka buvo mokama 22 savaites per ankstesnius devynis kalendorinius mėnesius.

Naujos taisyklės taikomos ir anksčiau susirgusiems

Svarbi detalė – naujajai „sygedagpenge“ stebėsenos tvarkai nenustatytas atskiras pereinamasis laikotarpis.

Tai reiškia, kad naujos stebėsenos taisyklės taikomos nuo liepos 1 d. ir byloms, kurios buvo pradėtos anksčiau.

STAR pateikia konkretų pavyzdį: nauja tvarka gali būti aktuali ir darbuotojui, kurio pirmoji nedarbingumo diena buvo 2026 m. birželį.

Todėl pokyčiai svarbūs ne tik žmonėms, susirgusiems po liepos 1-osios.

Ką tai reiškia Danijoje dirbantiems lietuviams?

Danijoje dirbantiems lietuviams praktinis pokytis pirmiausia reiškia mažiau automatinių administracinių procedūrų susirgus.

Jeigu žmogus turi darbą, į kurį ketina sugrįžti, ir tikimasi, kad jis pasveiks per 26 savaites, jam paprastai nebereikės dalyvauti reguliariuose savivaldybės organizuojamuose pokalbiuose vien todėl, kad gauna ligos išmoką.

Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: sumažėjęs kontaktas su savivaldybe nėra tas pats, kas panaikinta kontrolė ar automatinė teisė gauti išmoką.

Savivaldybė ir toliau vertina, ar žmogus atitinka „sygedagpenge“ gavimo sąlygas, ir prireikus gali su juo susisiekti.

Be to, jeigu sergančiam darbuotojui reikia pagalbos grįžtant į darbą, jis pats gali jos paprašyti.

Reforma tęsis

Liepos 1-osios pakeitimai nėra paskutinis Danijos „sygedagpenge“ sistemos reformos etapas.

STAR nurodo, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. bus panaikinti jobafklaringsforløb su ressourceforløbsydelse. Vietoje jų reikalavimus atitinkantiems žmonėms numatyta sumažinto tarifo „sygedagpenge“ sistema.

Todėl žmonėms, kurių nedarbingumas yra ilgalaikis, 2027 metais bus aktualūs papildomi pakeitimai.