Danijoje keičiasi sistema, su kuria susiduria darbo netekę ir paramos ieškantys žmonės. Mažinama biurokratija, privalomų susitikimų skaičius, o savivaldybėms ir nedarbo draudimo kasoms – a-kasse – suteikiama daugiau galimybių individualiai spręsti, kokios pagalbos konkrečiam žmogui iš tikrųjų reikia.

Pokyčiai yra 2025 metais Vyriausybės ir daugumos parlamentinių partijų sutartos užimtumo reformos dalis.

Reforma nėra įgyvendinama vienu metu. Pirmieji pakeitimai įsigaliojo 2026 m. vasario 1 d., kita svarbi dalis – liepos 1 d., o didesnis sistemos pertvarkymo etapas numatytas 2027 metams.

Danijoje nebeprivaloma turėti „jobcenter“

Vienas pirmųjų pokyčių įsigaliojo 2026 m. vasario 1 dieną.

Iki tol Danijos savivaldybėms buvo nustatytas formalus reikalavimas užimtumo paslaugas organizuoti per jobcenter.

Šis reikalavimas panaikintas.

Tai nereiškia, kad bedarbiams nebeliko pagalbos ar kad visi darbo centrai uždaromi. Savivaldybėms tiesiog suteikta daugiau laisvės pačioms nuspręsti, kaip organizuoti užimtumo paslaugas.

Todėl vienoje savivaldybėje gyventojai ir toliau gali kreiptis į įstaigą, vadinamą jobcenter, o kitoje ta pati funkcija gali būti perduota kitaip pavadintam savivaldybės padaliniui.

Reformos tikslas – daugiau dėmesio skirti žmogui ir jo galimybėms įsidarbinti, o ne reikalavimams, kaip turi būti pavadinta ar organizuota pati institucija.

Nuo liepos – mažiau privalomų susitikimų

Daugeliui darbo ieškančių žmonių praktiškai svarbesni pakeitimai įsigaliojo 2026 m. liepos 1 dieną.

Naujoji sistema mažina privalomų susitikimų skaičių.

Pavyzdžiui, dagpenge gaunančiam žmogui per pirmuosius tris nedarbo mėnesius a-kasse dabar turi surengti mažiausiai du individualius darbo paieškos pokalbius.

Anksčiau buvo reikalaujama trijų.

Pirmasis pokalbis turi įvykti ne vėliau kaip per dvi savaites nuo užsiregistravimo darbo ieškančiu asmeniu.

Iki 25 proc. žmonių gali būti atleisti nuo dalies susitikimų

Dar vienas svarbus pakeitimas – galimybė lanksčiau vertinti, ar žmogui apskritai reikia visų standartinių susitikimų.

Po pirmojo pokalbio a-kasse gali individualiai įvertinti žmogaus situaciją ir nuspręsti, kad jis turi pakankamai geras galimybes darbą susirasti pats.

Tokiu būdu a-kasse gali nuo dalies privalomų susitikimų atleisti iki 25 proc. dagpenge gavėjų.

Panaši galimybė suteikta ir savivaldybėms.

Kai po pirmųjų trijų mėnesių dagpenge gavėjo kontaktų priežiūrą perima savivaldybė, ji taip pat gali individualiai įvertinti, ar žmogui reikia visų numatytų susitikimų.

Savivaldybės iki 25 proc. atitinkamos darbo rinkai artimų bedarbių grupės gali atleisti nuo dalies privalomų pokalbių.

Tačiau pirmasis susitikimas išlieka privalomas

Svarbu, kad 25 proc. taisyklė nereiškia, jog ketvirtadalis bedarbių apskritai nebeturės kontaktuoti su sistema.

Pirmasis pokalbis išlieka privalomas.

Dagpenge gavėjui pirmasis a-kasse pokalbis turi vykti gyvai. Būtent jo metu turi būti sudarytas pagrindas įvertinti žmogaus situaciją ir nuspręsti, kiek pagalbos jam reikės toliau.

Tik po šio vertinimo gali būti nuspręsta žmogų atleisti nuo dalies vėlesnių privalomų susitikimų.

Taigi reforma pereina nuo principo „visiems vienodas procesas“ prie didesnio individualaus vertinimo.

Mažiau susitikimų ir ilgiau sergantiems žmonėms

Nuo liepos pakeista ir sygedagpenge – ligos išmokų – gavėjų priežiūra.

Anksčiau per pirmąjį pusmetį buvo reikalaujama mažiausiai keturių susitikimų. Dabar minimalus reikalavimas sumažintas iki vieno pokalbio per pirmuosius šešis mėnesius.

Savivaldybės taip pat gali visus tokius pokalbius organizuoti skaitmeniniu būdu.

Dar svarbesnis pokytis taikomas žmonėms, kurie turi darbą, į kurį galės sugrįžti, ir kurių nedarbingumas, kaip tikimasi, truks trumpiau nei 26 savaites.

Tokiais nesudėtingais ligos atvejais žmogui paprastai nebereikia dalyvauti savivaldybės organizuojamuose susitikimuose ir įprastoje priežiūros procedūroje.

Kas laukia 2027 metais?

Dar didesnis sistemos pertvarkymas numatytas 2027 m. sausio 1 dieną.

Reformos susitarime numatyta sukurti paprastesnę tikslinių grupių sistemą ir panaikinti dalį dabar egzistuojančių programų.

Viena svarbiausių – jobafklaringsforløb, skirta daliai ilgiau sergančių žmonių.

Pagal reformos planą ši programa turėtų būti panaikinta, o ją pakeistų kita ligos išmokų sistema su sumažintu sygedagpenge tarifu tiems, kurie atitiks nustatytas sąlygas.

Taip pat planuojama pertvarkyti sankcijų sistemą ir sumažinti skirtingų tikslinių grupių skaičių.

Tačiau šią reformos dalį svarbu atskirti nuo jau įsigaliojusių 2026 metų pakeitimų – pagrindinės 2027 metų taisyklės dar įgyvendinamos teisėkūros procese.

Ar lietuviams galioja kitokios taisyklės?

Šiuose reformos pakeitimuose nėra nustatyta atskiros susitikimų sistemos vien dėl žmogaus pilietybės.

Todėl Danijoje gyvenantis lietuvis, kuris turi teisę į atitinkamą išmoką ir yra registruotas darbo ieškančiu asmeniu, patenka į tą pačią sistemą kaip ir kiti tos pačios kategorijos darbo ieškantys žmonės.

Tačiau tai nereiškia, kad visi lietuviai automatiškai turi teisę į dagpenge ar kitas Danijos išmokas – teisė į konkrečią išmoką priklauso nuo atskirų jos gavimo sąlygų.

Pati užimtumo reforma pirmiausia keičia tai, kaip su žmogumi dirba a-kasse ir savivaldybė, o ne sukuria naują teisę į išmoką.

Ką praktiškai turėtų žinoti Danijoje darbo ieškantis lietuvis?

Jeigu netekote darbo ir gaunate dagpenge, vienas svarbiausių pokyčių yra tai, kad pirmasis pokalbis su a-kasse turi įvykti per dvi savaites nuo registracijos darbo ieškančiu asmeniu.

Po pirmojo pokalbio jūsų situacija gali būti vertinama individualiau.

Jeigu a-kasse arba vėliau savivaldybė mano, kad turite geras galimybes savarankiškai susirasti darbą, galite būti atleistas nuo dalies standartinių susitikimų.

Tačiau tai nėra žmogaus automatiškai gaunama teisė – sprendimą priima atitinkama institucija, įvertinusi konkrečią situaciją.

Todėl gavus pranešimą apie susitikimą jo ignoruoti nereikėtų vien dėl to, kad nuo 2026 m. liepos galioja 25 proc. išimtis.

Svarbiausia vadovautis savo a-kasse arba savivaldybės pateikta informacija.

Danijos reforma iš esmės juda viena kryptimi: mažiau vienodų administracinių reikalavimų visiems ir daugiau individualaus vertinimo pagal tai, kiek pagalbos žmogui iš tikrųjų reikia norint grįžti į darbo rinką.