Darbas Danijoje lietuviams jau seniai nėra naujiena – šalyje gyvena ir dirba nemažai tautiečių, traukiamų aukštų atlyginimų ir tvarkingos darbo rinkos. Tačiau Danijos sistema turi savų ypatumų: čia, kaip ir kaimyninėje Švedijoje, nėra įstatymu nustatytos minimalios algos, o mokesčių sistema – viena sudėtingesnių Skandinavijoje. Apžvelgiame, kiek šiuo metu vidutiniškai uždirbama, kaip apmokestinamas atlyginimas ir kokios darbo sutartys galioja Danijoje.

Kiek vidutiniškai uždirbama Danijoje

Pagal Danijos statistikos tarnybos (Danmarks Statistik) duomenis, 2024 m. vidutinis standartizuotas valandinis atlyginimas šalyje siekė 315,92 DKK. Atlyginimas skiriasi priklausomai nuo sektoriaus: privačiame sektoriuje dirbantiems vidutiniškai mokėta apie 329,37 DKK/val., valstybės tarnyboje – apie 320,93 DKK/val., regionuose (įskaitant sveikatos priežiūrą) – apie 313,26 DKK/val., o savivaldybėse – apie 267,84 DKK/val. Šie skaičiai apima ne tik bazinį atlyginimą, bet ir pensijų įmokas (ATP), priedus bei kitas išmokas.

Pagal naujausius Danmarks Statistik duomenis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį atlyginimai šalyje, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, augo apie 3,2 proc.

Kodėl Danijoje nėra minimalios algos

Danijoje, kaip ir Švedijoje, nėra įstatymo, nustatančio minimalų atlyginimo dydį. Žemiausią atlyginimo ribą konkrečioje darbovietėje paprastai nustato kolektyvinė sutartis (overenskomst) tarp darbdavio ir profesinės sąjungos (fagforening). Jeigu darbovietėje tokia sutartis galioja, darbuotojas yra apsaugotas nuo per žemo atlyginimo – overenskomst nustato minimalius įkainius pagal profesiją ir patirtį.

Jeigu darbovietėje kolektyvinės sutarties nėra, teisiškai privalomos žemiausios atlyginimo ribos taip pat nėra – tokiu atveju dėl atlyginimo tenka derėtis individualiai. Todėl, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, prieš sutinkant dirbti Danijoje verta pasidomėti, ar įmonė yra pasirašiusi overenskomst, ir apsvarstyti galimybę įsijungti į profesinę sąjungą.

Kaip apmokestinamas atlyginimas

Danijos mokesčių sistema nuo atlyginimo atskaito kelis skirtingus mokesčius, ir juos verta žinoti iš anksto. Pirmiausia nuo bruto atlyginimo atskaitoma darbo rinkos įmoka (AM-bidrag) – ji sudaro 8 proc. atlyginimo ir taikoma prieš apskaičiuojant kitus mokesčius.

Likusiai sumai taikomas pajamų mokestis, kurį sudaro keli sluoksniai. Bazinis mokestis (bundskat) siekia 12,01 proc. ir taikomas pajamoms, viršijančioms asmeninę mokesčių lengvatą (personfradrag) – jos tiksli suma kasmet perskaičiuojama, todėl aktualią sumą verta pasitikrinti skat.dk svetainėje. Nuo 2026 m. įsigaliojo pertvarkyta pajamų mokesčio struktūra: vidurinysis mokestis (mellemskat) – 7,5 proc. – taikomas pajamų daliai, viršijančiai 641 200 DKK (atskaičius AM-bidrag) per metus; aukščiausiasis mokestis (topskat) – papildomi 7,5 proc. – taikomas pajamų daliai virš 777 900 DKK; o naujai įvestas papildomas aukščiausiasis mokestis (toptopskat) – 5 proc. – taikomas pajamų daliai virš 2 592 700 DKK per metus.

Be valstybinių mokesčių, taikomas ir savivaldybės mokestis (kommuneskat), kurio dydis priklauso nuo konkrečios savivaldybės – 2026 m. vidutinis kommuneskat tarifas visoje Danijoje siekia apie 25,0 proc. Priskaičiavus ir bažnyčios mokestį (kirkeskat, mokamas tik priklausantiems Danijos liuteronų bažnyčiai), vidutinis bendras tarifas siekia apie 25,7 proc. Praktiškai tai reiškia, kad bendras efektyvus mokesčių tarifas daugumai vidutines pajamas gaunančių darbuotojų susideda iš AM-bidrag, bundskat ir kommuneskat – ir gali siekti apie 35–40 proc., priklausomai nuo savivaldybės ir pajamų dydžio.

Pradedant dirbti Danijoje, svarbu susitvarkyti vadinamąją preliminarią pajamų deklaraciją (forskudsopgørelse) – ją tvarko Skatteforvaltningen (SKAT), ir būtent pagal ją darbdavys atskaito mokesčius nuo kiekvieno atlyginimo.

Kokios darbo sutartys galioja

Didelei daliai Danijoje dirbančių žmonių taikomas Tarnautojų įstatymas (funktionærloven). Juo naudojasi darbuotojai, atitinkantys tris sąlygas: atlieka biuro, pirkimų, pardavimų ar tam tikrą sandėlio darbą, dirba vidutiniškai daugiau nei 8 valandas per savaitę ir vykdo darbdavio nurodytą, iš anksto sutartą darbą.

Funktionærloven nustato, kad darbuotoją atleidžiant, darbdavys privalo laikytis įspėjimo termino, kuris priklauso nuo darbo stažo: dirbus iki 6 mėnesių – 1 mėnuo; nuo 6 mėnesių iki 3 metų – 3 mėnesiai; nuo 3 iki 6 metų – 4 mėnesiai; nuo 6 iki 9 metų – 5 mėnesiai; išdirbus daugiau nei 9 metus – 6 mėnesiai. Įspėjimas turi būti pateiktas raštu ir įteiktas iki paskutinės mėnesio dienos, kad įspėjimo terminas prasidėtų nuo kito mėnesio pradžios. Pats darbuotojas, norėdamas išeiti iš darbo, paprastai privalo įspėti prieš mėnesį, jeigu kitaip nesusitarta ar netaikomas bandomasis laikotarpis.

Įprasta praktika – nustatyti bandomąjį laikotarpį (prøvetid), kuris pagal funktionærloven gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo laikotarpiu gali galioti trumpesni įspėjimo terminai, tačiau jie visada turi tilpti į bandomojo laikotarpio ribas.

Atostogos

Pagal Atostogų įstatymą (ferieloven), darbuotojai turi teisę į 25 apmokamas atostogų dienas per metus – tai atitinka penkias savaites. Nuo 2020 m. reformos Danijoje galioja vadinamoji vienalaikė atostogų sistema (samtidighedsferie): darbuotojas kaupia 2,08 atostogų dienos per kiekvieną išdirbtą mėnesį ir gali jas naudoti beveik iš karto, o ne laukti iki kitų metų. Bent trys savaitės atostogų (vadinamosios pagrindinės atostogos, hovedferie) paprastai turi būti išnaudotos vasaros sezono metu, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.

Kartu su apmokamomis atostogomis darbuotojui priklauso ir atostogų priedas (ferietillæg) – jis sudaro ne mažiau kaip 1 proc. nuo atostogoms skaičiuojamo atlyginimo ir paprastai išmokamas gegužės bei rugpjūčio mėnesiais.

Ką svarbu žinoti lietuviams ir kitiems ES piliečiams

Kaip Europos Sąjungos piliečiai, lietuviai gali pradėti dirbti Danijoje be atskiro darbo leidimo – ir tai galima daryti jau nuo pat atvykimo dienos, nelaukiant jokio papildomo patvirtinimo. Tačiau jeigu planuojama Danijoje būti ilgiau nei tris mėnesius, būtina kreiptis dėl ES gyventojo dokumento (EU-opholdsdokument) – prašymas teikiamas per Tarptautinės darbuotojų migracijos ir integracijos tarnybą (SIRI), užpildant OD1A formą internetu, o vėliau per 30 dienų reikia asmeniškai atvykti į SIRI skyrių su pasu ar asmens tapatybės dokumentu ir darbo sutartimi arba darbdavio pažyma. Paslauga nemokama, o sprendimas dažnai priimamas iš karto atvykus.

Registracija ir mokesčių kortelė

Nepriklausomai nuo pilietybės, prieš pradedant dirbti Danijoje būtina apsilankyti savivaldybės gyventojų aptarnavimo skyriuje (borgerservice) ir gauti asmens registracijos numerį (CPR-numeris) bei sveikatos draudimo kortelę – dažniausiai tam reikia iš anksto susitarti dėl vizito. CPR-numeris būtinas ir norint gauti mokesčių kortelę (skattekort) iš Skatteforvaltningen (SKAT) – be jos darbdavys negalės teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčių nuo atlyginimo.

Ką verta padaryti prieš pradedant darbą

Prieš sutinkant dirbti Danijoje verta pasidomėti, ar konkreti įmonė yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį (overenskomst) – nuo to priklauso ne tik atlyginimo dydis, bet ir kitos darbo sąlygos. Naudinga apsvarstyti ir įsijungimą į profesinę sąjungą (fagforening) bei nedarbo draudimo kasą (a-kasse), kurios gali padėti derantis dėl atlyginimo, spręsti ginčus su darbdaviu ir suteikti apsaugą nedarbo atveju. Prieš pirmąjį atlyginimą taip pat verta susitvarkyti forskudsopgørelse per skat.dk, kad mokesčiai nuo pat pradžių būtų skaičiuojami teisingai.