Užsienio darbuotojai Norvegijoje tapo viena svarbiausių rugsėjo darbo teisės naujienų. Aplinkosaugos organizacija „Bellona“ kartu su keliais darbuotojais pateikė policijai skundą, kuriame prašo ištirti galimus rimtus, sisteminius ir ilgalaikius darbo aplinkos teisės pažeidimus „Equinor“ Hammerfest LNG objekte Melkøya ir su „Snøhvit Future“ projektu susijusioje veikloje. Skunde minimos galimos cheminės ekspozicijos, nepakankamos saugos priemonės, pavojingas darbas aukštyje ir galimas netinkamas elgesys su darbuotojais, kurie pranešė apie problemas.

Ką konkrečiai prašoma ištirti?

Bellona skelbia peržiūrėjusi apie 200 dokumentų ir apklaususi kelias dešimtis su projektu susijusių darbuotojų. Organizacija prašo Finnmark policijos įvertinti, ar buvo pažeisti darbo aplinkos reikalavimai ir ar gali būti pagrindas įmonės bei, jei taikoma, individualiai atsakingų asmenų baudžiamajai atsakomybei. Anonime skunde aprašomi kelių rūšių galimi pažeidimai: kritimo iš aukščio rizika, cheminė ekspozicija, įskaitant benzeną ir lakiuosius organinius junginius, bei galimas kerštas darbuotojams už pranešimus apie kritikuotinas sąlygas. Bellona taip pat prašo įvertinti, ar byla turėtų būti perduota Økokrim.

Kodėl skunde tiek dėmesio skiriama užsienio ir samdomiems darbuotojams?

Bellona paskelbtame skunde teigiama, kad didelė dalis paveiktų žmonių yra samdomi arba užsienio darbuotojai, ypač dirbantys per personalo agentūras ir subrangovus. Dokumente nurodoma, kad tokie darbuotojai gali būti labiau pažeidžiami dėl kalbos, sutartinių santykių ir savo teisių žinojimo. Bellona mini darbuotojus iš Lenkijos ir Lietuvos, o Norvegijos naftos, dujų, statybos ir pramonės projektuose dirba daug žmonių iš kitų Europos šalių. Tačiau vien užsieniečio statusas nereiškia silpnesnių darbo saugos teisių – darbo aplinkos reikalavimai turi būti užtikrinami ir samdomiems bei subrangovų darbuotojams.

Cheminės ekspozicijos epizodai yra viena pagrindinių skundo dalių

Bellona nurodo, kad darbuotojai įvairiais atvejais galėjo būti veikiami benzeno, lakiųjų organinių junginių ir kitų cheminių medžiagų. Organizacijos paskelbtoje medžiagoje minimi tokie simptomai kaip pykinimas, svaigulys, galvos skausmas, vėmimas ir kvėpavimo sunkumai. Bellona taip pat remiasi pačios „Equinor“ ankstesniu tyrimu: bendrovės 2025 m. paskelbtoje analizėje buvo vertinti keli ekspozicijos incidentai, po kurių 37 žmonės kreipėsi medicininės pagalbos, o devyniems suteiktas nedarbingumas. Bellona teigia, kad 2026 m. būta ir naujų incidentų. Šie teiginiai dabar yra dalis policijai pateikto skundo ir turi būti vertinami tyrimo kontekste.

Ką apie ankstesnius incidentus yra sakiusi „Equinor“?

Viešai cituojamoje „Equinor“ pozicijoje bendrovė nurodo, kad situacijos buvo tirtos viduje ir buvo įgyvendintos priemonės. Bellona savo medžiagoje taip pat pažymi, kad ankstesnėje „Equinor“ analizėje bendrovė pripažino, jog rizikos vertinimas prieš projekto pradžią ir reakcija po pirmųjų incidentų nebuvo pakankami, tačiau tuo pačiu vertino ilgalaikės žalos sveikatai tikimybę kaip mažą ir teigė ėmusis korekcinių veiksmų. Dėl to publikacijoje svarbu pateikti abi puses: darbuotojai ir Bellona prašo policijos nepriklausomo tyrimo, o „Equinor“ teigia jau nagrinėjusi incidentus ir įgyvendinusi saugos priemones.

Galimas kerštas pranešėjams – atskira skundo dalis

Kai kurie skundą palaikantys darbuotojai teigia praradę darbą, buvę pašalinti iš projekto, perkelti ar patyrę kitų neigiamų reakcijų po to, kai pranešė apie pavojingas sąlygas. Bellona prašo policijos patikrinti, ar tokios reakcijos galėjo būti susijusios su darbuotojų pranešimais darbdaviams, profesinėms sąjungoms, institucijoms ar žiniasklaidai. Norvegijos darbo aplinkos teisėje pranešėjų apsauga yra svarbi sistema, tačiau konkrečiu Melkøya atveju priežastinis ryšys dar turi būti nustatytas. Todėl negalima rašyti, kad kerštas jau įrodytas – tik kad policijos prašoma šį klausimą ištirti.

Ką turėtų žinoti darbuotojas, dirbantis rizikingame objekte Norvegijoje?

Ši byla primena kelis praktiškus principus. Darbuotojas turi teisę gauti informaciją ir mokymą apie darbo rizikas, naudoti tinkamas apsaugos priemones ir pranešti apie pavojingas sąlygas. Jei dirbama su cheminėmis medžiagomis, svarbu žinoti, kokios medžiagos naudojamos, kokios apsaugos priemonės būtinos ir kokia procedūra taikoma galimos ekspozicijos atveju. Įvykus incidentui verta išsaugoti dokumentus, darbo grafiką, medicininius įrašus ir rašytinius pranešimus. Jei kyla klausimų dėl teisių, galima kreiptis į profesinę sąjungą, saugos atstovą, Arbeidstilsynet ar konkrečiam sektoriui kompetentingą priežiūros instituciją.