Darbas Norvegijoje išlieka aktualus tūkstančiams šalyje gyvenančių ir persikelti svarstančių lietuvių. Naujausi Statistics Norway (SSB) duomenys rodo, kuriuose sektoriuose sutelkta daugiausia darbo vietų ir kur situacija keičiasi. 2026 metų II ketvirtį Norvegijoje buvo beveik 3,17 mln. darbo vietų, o daugiau nei penktadalis jų priklausė sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriui.

Per metus jų skaičius padidėjo 0,8 proc., arba maždaug 24,7 tūkst. darbo vietų.

Tačiau darbo vietų skaičiaus nereikėtų painioti su dirbančių žmonių skaičiumi.

SSB skaičiuoja visus darbo santykius, todėl vienas žmogus, dirbantis keliose įmonėse, statistikoje gali turėti daugiau nei vieną darbo vietą. 2026 metų II ketvirtį Norvegijoje buvo daugiau kaip 2,8 mln. samdomų darbuotojų.

Savarankiškai dirbantys asmenys į šią konkrečią statistiką neįtraukiami.

Daugiausia darbo vietų Norvegijoje – sveikatos ir socialinių paslaugų srityje

Didžiausias Norvegijos sektorius pagal darbo vietų skaičių yra sveikatos ir socialinės paslaugos.

2026 metų II ketvirtį jame buvo 706 474 darbo vietos – daugiau nei penktadalis visų šalies darbo vietų.

Per metus jų skaičius išaugo 1,1 proc.

Šiai plačiai ekonominės veiklos kategorijai priklauso sveikatos priežiūros ir įvairios socialinės bei globos paslaugos.

Sveikatos ir globos sektoriaus svarba ateityje gali dar didėti. SSB prognozės rodo, kad senstant Norvegijos visuomenei darbuotojų poreikis globos paslaugose ilgainiui augs sparčiau nei sveikatos priežiūros paslaugose.

Tai svarbus signalas žmonėms, svarstantiems ilgalaikę profesinę perspektyvą Norvegijoje.

Prekyboje – beveik 400 tūkst. darbo vietų

Antroje vietoje yra didmeninė ir mažmeninė prekyba bei motorinių transporto priemonių remontas.

Šiame sektoriuje 2026 metų II ketvirtį buvo 397 178 darbo vietos.

Per metus jų skaičius padidėjo 0,9 proc.

Tai didelis ir įvairus sektorius, apimantis parduotuves, prekybos centrus, didmeninę prekybą bei su transporto priemonių prekyba ir remontu susijusią veiklą.

Švietimas – trečias pagal darbo vietų skaičių

Trečią vietą užima švietimo sektorius, kuriame buvo 262 281 darbo vieta.

Tačiau, priešingai nei sveikatos sektoriuje ir prekyboje, darbo vietų skaičius čia per metus šiek tiek sumažėjo – 0,5 proc.

Todėl bendras sektoriaus dydis nebūtinai reiškia, kad jame šiuo metu sparčiai kuriamos naujos darbo vietos.

Statybose darbo vietų sumažėjo 1,2 proc.

Ketvirtas didžiausias sektorius – statyba.

2026 metų II ketvirtį statybos ir statybos darbų sektoriuje buvo apie 245,4 tūkst. darbo vietų.

Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, jų sumažėjo 1,2 proc.

Tai reiškia maždaug 3 tūkst. darbo vietų sumažėjimą.

Norvegijoje gyvenantiems lietuviams šis rodiklis ypač įdomus, nes statybų sektorius ilgą laiką buvo viena iš sričių, į kurią darbintis atvykdavo daug užsieniečių.

Tačiau pats 1,2 proc. sumažėjimas dar nereiškia, kad statybose „nebėra darbo“. SSB duomenys parodo bendrą darbo vietų skaičiaus pokytį visame sektoriuje, o konkrečių profesijų, regionų ir darbdavių situacija gali labai skirtis.

Kur darbo vietų skaičius augo sparčiausiai?

Žvelgiant ne tik į keturis didžiausius sektorius, matyti ir kitų įdomių pokyčių.

Tarp SSB išskiriamų pagrindinių veiklos sričių per metus sparčiau augo:

  • viešasis administravimas, gynyba ir socialinis draudimas – 2,6 proc.;

  • transportas ir sandėliavimas – 2,5 proc.;

  • apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 2,1 proc.;

  • asmeninės paslaugos – 1,7 proc.;

  • žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba – 1,3 proc.;

  • sveikatos ir socialinės paslaugos – 1,1 proc.

Transporto ir sandėliavimo sektoriuje buvo daugiau kaip 152 tūkst. darbo vietų, o viešbučių ir maitinimo sektoriuje – apie 140 tūkst.

Tai gali būti aktualu ir darbo ieškantiems užsieniečiams, tačiau procentinis sektoriaus augimas savaime neparodo, kaip lengva konkrečiam žmogui jame įsidarbinti.

Daug darbo vietų nereiškia daug laisvų darbo vietų

Čia svarbu atskirti du skirtingus rodiklius.

3,17 mln. – tai egzistuojančių darbo vietų skaičius, o ne šiuo metu siūlomų laisvų darbo vietų skaičius.

Naujausia SSB laisvų darbo vietų statistika rodo, kad 2026 metų II ketvirtį Norvegijoje buvo apie 87 tūkst. laisvų darbo vietų.

Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jų sumažėjo 7 600, arba maždaug 8 proc.

Tai tęsia pastaraisiais metais matomą mažėjimo tendenciją.

Todėl žmogui, ieškančiam darbo Norvegijoje, verta vertinti ne tik tai, kuris sektorius yra didžiausias, bet ir kiek jame šiuo metu yra laisvų pozicijų.

Kur buvo daugiausia laisvų darbo vietų?

SSB duomenimis, 2026 metų II ketvirtį tarp daugiausia laisvų darbo vietų turėjusių sričių buvo prekyba, sveikatos priežiūra ir globos bei socialinės paslaugos.

Vien prekyboje buvo apie 11 400 laisvų darbo vietų.

Institucinės slaugos ir globos paslaugose – apie 8 500, sveikatos paslaugose – apie 8 100, o socialinės globos paslaugose be apgyvendinimo – apie 8 000 laisvų darbo vietų.

Tai padeda geriau suprasti, kodėl sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius svarbus ne tik pagal bendrą darbuotojų skaičių.

Vis dėlto net ir šioje srityje laisvų vietų skaičius pastaruoju metu mažėjo. Pavyzdžiui, institucinės slaugos ir globos paslaugose jų II ketvirtį buvo 29 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį.

Ką šie duomenys reiškia darbo ieškantiems lietuviams?

Norvegijoje jau gyvenantiems arba persikelti svarstantiems lietuviams statistika parodo kelias svarbias tendencijas.

Sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius yra didžiausias šalies darbdavys ir toliau auga. Ilgalaikės SSB prognozės taip pat rodo didėjantį darbuotojų poreikį globos srityje.

Prekyba išlieka antru didžiausiu sektoriumi ir taip pat turi daug laisvų darbo vietų.

Transportas ir sandėliavimas nėra tarp keturių didžiausių sektorių, tačiau per metus darbo vietų jame padaugėjo 2,5 proc. Be to, naujausioje laisvų darbo vietų statistikoje būtent šiame sektoriuje fiksuotas ryškus ketvirtinis augimas.

Statybose situacija kitokia – bendras darbo vietų skaičius per metus sumažėjo 1,2 proc. Tai nereiškia sektoriaus krizės, tačiau ieškant darbo verta įvertinti, kad bendras fonas šiuo metu nėra toks palankus kaip kai kuriuose augančiuose sektoriuose.

Kokią sritį rinktis ieškant darbo Norvegijoje?

Vien iš SSB statistikos negalima padaryti išvados, kad viename ar kitame sektoriuje konkretus žmogus tikrai lengvai gaus darbą.

Galimybės priklauso nuo profesijos, kvalifikacijos, norvegų kalbos žinių, gyvenamosios vietos ir konkretaus darbdavio reikalavimų.

Kai kurioms sveikatos priežiūros profesijoms taip pat reikalingas profesinės kvalifikacijos pripažinimas ar autorizacija.

Tačiau dabartiniai duomenys leidžia matyti bendrą kryptį: sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius išlieka didžiausias Norvegijos darbo rinkoje, o statybose darbo vietų skaičius mažėja.

Darbo ieškančiam žmogui tai gali būti signalas neapsiriboti tradicinėmis užsieniečių įsidarbinimo sritimis, bet stebėti ir transporto, prekybos, paslaugų bei sveikatos ir globos sektorių pasiūlymus.