Norvegijos vyriausybė paskelbė naujas 2027–2029 metų gaires, kuriomis siekiama padidinti imigrantų kilmės ir kitų sunkiau į darbo rinką patenkančių žmonių įsidarbinimo galimybes valstybės institucijose. Kartu numatoma plačiau naudoti dirbtinį intelektą, siekiant efektyvesnių viešųjų paslaugų.
Norvegijos vyriausybė spalio 9 dieną pristatė naujus reikalavimus valstybės institucijoms. Pagal juos iki 2029 metų valstybiniame sektoriuje turės didėti darbuotojų, turinčių imigrantų kilmę, taip pat žmonių su negalia ir asmenų, kuriems sunkiau patekti į darbo rinką, dalis.
Tai viena iš priemonių, kuriomis Norvegija siekia sukurti įtraukesnį viešąjį sektorių ir geriau išnaudoti šalyje gyvenančių žmonių profesinius gebėjimus.
Tačiau naujosios gairės nereiškia, kad užsieniečiams bus automatiškai suteikiamos darbo vietos. Vyriausybė nepaskelbė vienodos procentinės įdarbinimo kvotos ar konkretaus naujų darbo vietų skaičiaus.
Norvegijos valstybės įstaigos turės siekti didesnės darbuotojų įvairovės
Pagal naująsias vyriausybės gaires visos valstybės institucijos 2027–2029 metais turės siekti didesnės darbuotojų įtraukties.
Dėmesys skiriamas trims žmonių grupėms:
Imigrantų kilmės darbuotojams.
Asmenims su negalia.
Žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių kurį laiką nedirbo, nesimokė ar nedalyvavo profesiniame mokyme.
Norvegijos darbo ir įtraukties ministrė Kjersti Stenseng pabrėžė, kad daugelis žmonių, šiuo metu nedalyvaujančių darbo rinkoje, turi reikalingų gebėjimų ir nori dirbti.
Pasak ministrės, valstybės institucijos turi aktyviau prisidėti prie to, kad daugiau šių žmonių gautų galimybę įsidarbinti.
Ar bus nustatytos privalomos įdarbinimo kvotos?
Vyriausybė nenustatė vienodos procentinės kvotos visoms valstybės institucijoms.
Kiekviena įstaiga, bendradarbiaudama su darbuotojų atstovais, turės nusistatyti pagrįstus įtraukties tikslus, atsižvelgdama į savo veiklą, dydį ir darbuotojų poreikius.
Institucijos taip pat turės vertinti įdarbinimo rezultatus ir metinėse ataskaitose pateikti informaciją apie įgyvendinamas priemones.
Tai reiškia, kad pokyčiai bus stebimi, tačiau konkretus įdarbintų žmonių skaičius priklausys nuo kiekvienos įstaigos.
Ką naujos įdarbinimo gairės reiškia Norvegijoje gyvenantiems lietuviams?
Norvegijoje gyvenantiems lietuviams, ieškantiems darbo valstybiniame sektoriuje, naujoji politika gali būti palankus signalas.
Vyriausybė siekia, kad valstybės institucijos aktyviau įtrauktų įvairios kilmės kandidatus ir geriau išnaudotų jų turimas kompetencijas.
Tai gali būti aktualu žmonėms, turintiems darbo patirties administravimo, finansų, apskaitos, informacinių technologijų, klientų aptarnavimo ar kitose profesinėse srityse.
Vis dėlto naujose gairėse nėra numatyta atskiros įdarbinimo programos Lietuvos piliečiams.
Ar norvegų kalbos reikalavimai bus mažinami?
Naujajame vyriausybės pranešime nenurodoma, kad valstybės institucijose būtų panaikinami ar mažinami norvegų kalbos reikalavimai.
Kandidatai ir toliau turės atitikti konkrečiame darbo skelbime nustatytas sąlygas.
Priklausomai nuo pareigų, gali būti reikalaujama:
Norvegų kalbos žinių.
Atitinkamo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos.
Darbo patirties konkrečioje srityje.
Papildomų leidimų arba saugumo patikros.
Todėl darbo ieškantiems užsieniečiams svarbu vertinti kiekvieną konkursą atskirai.
Kur ieškoti darbo Norvegijos valstybės institucijose?
Norintiems įsidarbinti valstybės sektoriuje verta reguliariai tikrinti oficialius darbo skelbimus ir valstybinių įstaigų interneto svetaines.
Naudingos darbo paieškos svetainės
Arbeidsplassen.no – Norvegijos NAV darbo skelbimų portalas, kuriame skelbiamos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbo vietos.
Jobbnorge.no – darbo skelbimų platforma, kurioje galima rasti valstybės institucijų, universitetų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų konkursų.
Kandidatai, įgiję išsilavinimą Lietuvoje, turėtų pasitikrinti, ar konkrečioms pareigoms būtinas diplomo pripažinimas Norvegijoje.
Naujieji įtraukties tikslai gali paskatinti institucijas ieškoti įvairesnių kandidatų, tačiau jie nepanaikina įprastos atrankos tvarkos.
Norvegija skatins dirbtinio intelekto naudojimą valstybės sektoriuje
Antroji naujų vyriausybės gairių kryptis – atsakingas dirbtinio intelekto (DI) naudojimas valstybės institucijose.
Siekiama, kad technologijos padėtų efektyviau atlikti administracines užduotis, didinti darbo našumą ir gerinti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.
Norvegijos skaitmenizacijos ir viešojo administravimo ministras Torgeiras Micaelsenas teigė, kad ateityje valstybei teks spręsti vis daugiau užduočių turint ribotus žmogiškuosius išteklius.
Todėl dirbtinis intelektas vertinamas kaip viena iš priemonių, galinčių padėti efektyviau organizuoti institucijų darbą.
Ar dirbtinis intelektas pakeis valstybės darbuotojus?
Naujosiose gairėse nėra paskelbta apie konkrečių valstybės tarnautojų pareigybių naikinimą.
Pagrindinis tikslas – padidinti institucijų efektyvumą ir paslaugų kokybę.
Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad naudojant dirbtinį intelektą būtina užtikrinti:
Asmens duomenų apsaugą.
Sprendimų skaidrumą.
Teisinį saugumą.
Žmogaus kontrolę.
Demokratinę priežiūrą.
Tai reiškia, kad valstybės institucijų sprendimai ir toliau turi būti pagrįsti, suprantami ir kontroliuojami žmonių.
Kada įsigalios nauji reikalavimai Norvegijos valstybės institucijoms?
Naujosios gairės apima trejų metų laikotarpį – nuo 2027 iki 2029 metų.
Jos bus taikomos valstybės institucijoms, o už jų įgyvendinimo priežiūrą bus atsakingos atitinkamos ministerijos.
Kiekviena institucija turės įvertinti savo darbuotojų sudėtį, nusistatyti tinkamus įtraukties tikslus ir numatyti priemones jiems pasiekti.
Kartu įstaigos turės siekti atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo.
Svarbiausia darbo ieškantiems žmonėms – Norvegija siekia atverti daugiau galimybių įvairios kilmės kandidatams, tačiau naujos gairės negarantuoja darbo vietos ir nesuteikia automatinės pirmenybės įsidarbinant.
Realų šios politikos poveikį bus galima įvertinti pagal konkrečių valstybės institucijų įdarbinimo rezultatus 2027–2029 metais.