NAV (Arbeids- og velferdsetaten, Norvegijos darbo ir gerovės administracija) – institucija, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria beveik kiekvienas Norvegijoje dirbantis ar gyvenantis lietuvis. Per NAV tvarkomos vaiko pinigų, ligos, bedarbio ir tėvystės išmokos, todėl suprasti, kaip ši sistema veikia, praktiškai naudinga net ir tiems, kurie tikisi niekada šių išmokų neprireiksią. Apžvelgiame, kas yra NAV, kaip užsiregistruoti Norvegijoje ir kokias pagrindines išmokas verta žinoti 2026 metais.

Kas yra NAV

NAV administruoja didžiąją dalį Norvegijos socialinės apsaugos sistemos (folketrygden) išmokų – nuo vaiko pinigų ir tėvystės išmokų iki ligos pašalpos, bedarbio išmokos ir pensijų. Dauguma paslaugų teikiama internetu, per nav.no svetainę, prisijungus per ID-porten (pvz., BankID). Dalis klausimų sprendžiama ir NAV kontoruose gyvai.

Daugelio išmokų dydis susietas su vadinamuoju bazinis dydžiu (grunnbeløpet, žymimas G) – tai suma, kurią kasmet perskaičiuoja Norvegijos valdžia ir kuria remiantis apskaičiuojami įvairūs slenksčiai bei viršutinės išmokų ribos. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. bazinis dydis siekia 136 549 NOK.

Registracija Norvegijoje: D-numeris, gimimo numeris ir NAV

Prieš gaunant bet kokią NAV išmoką, būtina turėti Norvegijos identifikavimo numerį. Skatteetaten (Mokesčių administracija) skiria du numerių tipus: D-numerį (d-nummer) – laikiną identifikavimo numerį, suteikiamą asmenims, dar neregistruotiems kaip nuolatiniai gyventojai, bet jau dirbantiems ar turintiems reikalų su Norvegijos institucijomis, ir gimimo numerį (fødselsnummer) – nuolatinį asmens kodą, suteikiamą užsiregistravus gyventojų registre (Folkeregisteret) kaip nuolatiniam gyventojui (bosatt). Norint gauti mokesčių kortelę (skattekort), kuri būtina pradedant dirbti, reikia kreiptis į Skatteetaten.

Kaip Europos Sąjungos piliečiai, lietuviai gali atvykti į Norvegiją ir pradėti dirbti be atskiro darbo leidimo. Tačiau pagal Užsieniečių direktorato (UDI) taisykles, ES ir EEE piliečiai, planuojantys Norvegijoje gyventi ir dirbti ilgiau nei tris mėnesius, privalo užsiregistruoti – šis procesas atliekamas per policijos savitarnos sistemą (politiet.no) arba UDI nurodytu būdu. Registracija patvirtina buvimo teisę (oppholdsrett) ir yra svarbi tolesniam bendravimui su NAV bei kitomis institucijomis.

Vaiko pinigai (barnetrygd)

Barnetrygd – kasmėnesinė išmoka už kiekvieną vaiką nuo gimimo iki 18 metų. Nuo 2026 m. vasario 1 d. įprastas mėnesinis dydis siekia 2012 NOK už vaiką. Gyvenantiems Finnmarko, Svalbardo ar tam tikrose Šiaurės Tromso savivaldybėse mokamas papildomas 512 NOK priedas.

Vieniši tėvai gali kreiptis dėl išplėstinės vaiko pinigų išmokos (utvidet barnetrygd), kurios dydis siekia 2572 NOK per mėnesį – tam reikia pateikti atskirą prašymą.

Svarbu: ES/EEE šalių piliečiai, dirbantys Norvegijoje, gali gauti barnetrygd ir neišbuvę Norvegijoje 12 mėnesių (tai įprastas reikalavimas kitais atvejais), jeigu jie registruoti gyventojų registre ir turi galiojančią buvimo teisę. Jeigu šeima lieka gyventi kitoje ES/EEE šalyje, Norvegija tam tikrais atvejais gali padengti skirtumą tarp Norvegijos ir tos šalies išmokų dydžio.

Tėvystės išmokos (foreldrepenger)

Gimus vaikui, tėvai gali rinktis vieną iš dviejų foreldrepenger išmokėjimo variantų: 100 proc. atlyginimo trumpesnį laikotarpį arba 80 proc. atlyginimo ilgesnį laikotarpį. Vaikams, gimusiems nuo 2024 m. liepos 1 d., bendra trukmė siekia 49 savaites (esant 100 proc. dydžiui) arba 61 savaitę ir 1 dieną (esant 80 proc. dydžiui). Gimus keliems vaikams vienu metu, laikotarpis pailginamas.

Išmoka skaičiuojama iki 6G ribos (šiuo metu – 819 294 NOK per metus). Norint gauti foreldrepenger, paprastai reikia bent 6 iš paskutinių 10 mėnesių iki atostogų pradžios turėti pajamų, kurios sudarytų bent pusę bazinio dydžio (G) per metus, ir būti Norvegijos socialinio draudimo (folketrygden) nariu. Kai vienas iš tėvų naudojasi bendrai dalijama atostogų dalimi, antram tėvui paprastai taikomas vadinamasis aktyvumo reikalavimas – jis turi dirbti, mokytis visu etatu arba dalyvauti patvirtintoje programoje.

Ligos pašalpa (sykepenger)

Susirgus darbuotojui, pirmąsias 16 kalendorinių dienų sykepenger moka pats darbdavys – paprastai 100 proc. atlyginimo, skaičiuojant pagal paskutinių trijų mėnesių vidutines pajamas, taip pat iki 6G ribos. Po 16 dienų pareiga mokėti pereina NAV, o darbuotojas turi pateikti prašymą, darbdaviui pridedant pajamų pažymą (inntektsmelding).

Norint gauti sykepenger, paprastai reikalaujama, kad metinės pajamos sudarytų bent pusę bazinio dydžio (G), o darbo santykiai būtų tęsęsi bent keturias savaites iki susirgimo. Bendra išmokos trukmė gali siekti iki 52 savaičių asmenims iki 67 metų; vyresniems nei 67 metų taikomos papildomos sąlygos ir apribojimai, kuriuos verta patikslinti tiesiogiai NAV.

Bedarbio išmoka (dagpenger)

Norint gauti dagpenger, per pastaruosius 12 mėnesių reikia būti uždirbus bent 1,5 G (204 824 NOK), arba per pastaruosius 36 mėnesius – bent 3 G (409 647 NOK) iš viso. Taip pat būtina būti praradus bent 50 proc. darbo laiko ir būti jaunesniam nei 67 metų.

Dagpenger dydis sudaro 62,4 proc. ankstesnių pajamų, skaičiuojant iki 6G ribos. Išmokos trukmė priklauso nuo ankstesnių pajamų: uždirbusiems bent 2 G (273 098 NOK) per metus arba atitinkamą sumą per 36 mėnesius – iki 104 savaičių, kitiems – iki 52 savaičių.

ES/EEE piliečiams dagpenger prieinamumas priklauso nuo konkrečios situacijos – asmenims, neseniai atvykusiems į Norvegiją, paprastai reikia jau turėti darbo istoriją Norvegijoje, o kai kuriais atvejais gali būti įskaitomas ir darbo stažas kitoje ES/EEE šalyje. Kadangi ši sritis priklauso nuo individualių aplinkybių, konkretaus atvejo tikslumui rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į NAV.

Išmoka mažiems vaikams, nelankantiems darželio (kontantstøtte)

Tėvai, kurių vaikas yra nuo 13 iki 19 mėnesių amžiaus ir nelanko valstybės remiamo darželio (barnehage) visu etatu, gali kreiptis dėl kontantstøtte – finansinės paramos, mokamos ne ilgiau kaip 7 mėnesius. Išmokos dydis priklauso nuo to, kiek valandų per savaitę vaikas lanko darželį – kuo mažiau valandų, tuo didesnė išmoka; visiškai nelankantiems darželio mokama didžiausia suma. Tikslius dabartinius dydžius verta pasitikrinti nav.no svetainėje, nes jie laikas nuo laiko peržiūrimi.

Norint gauti kontantstøtte, tėvai ir vaikas turi būti gyvenę Norvegijoje nepertraukiamai bent 12 mėnesių, o prašymą teikiantis tėvas turi turėti bent 5 metų Norvegijos socialinio draudimo (folketrygden) narystės stažą – jį galima sudaryti ir iš narystės kitose EEE šalyse.

Pensija (alderspensjon)

Nors pensija daugumai skaitytojų dar tolima tema, verta žinoti pagrindinius principus. Senatvės pensiją (alderspensjon) galima pradėti gauti nuo mėnesio, einančio po 67-ojo gimtadienio; sukaupus pakankamai teisių, pensiją galima pradėti gauti ir anksčiau, nuo 62 metų, tačiau tuomet mėnesinė išmoka bus mažesnė.

Norint gauti bent minimalią pensiją, reikia turėti bent 5 metų draudimo stažą (trygdetid) Norvegijoje; pilnas stažas skaičiuojamas nuo 16 iki 66 metų amžiaus ir sudaro iki 40 metų. Jeigu stažas trumpesnis nei 40 metų, pensija mažinama proporcingai. Svarbu žinoti: laikas, praleistas gyvenant ar dirbant kitose EEE šalyse (taip pat ir Lietuvoje), gali būti sumuojamas su Norvegijos draudimo stažu – tai aktualu daugeliui tarp šalių dirbančių ar persikėlusių lietuvių.

Ką verta žinoti prieš kreipiantis į NAV

Dauguma prašymų NAV teikiami elektroniniu būdu per nav.no, prisijungus su ID-porten (pvz., naudojant BankID). Norint tai padaryti, pirmiausia reikia turėti Norvegijos identifikavimo numerį ir sutvarkytą registraciją gyventojų registre. Kol registracija nesutvarkyta arba jeigu situacija neaiški, verta kreiptis tiesiogiai į NAV kontorą arba paskambinti jų informacijos linija – tai padeda išvengti klaidų dėl konkrečiam atvejui taikomų sąlygų.

Verta atsiminti ir tai, kad daugelis šiame straipsnyje aptartų dydžių keičiasi kiekvienais metais, dažniausiai gegužės 1 d. (kartu su bazinio dydžio G perskaičiavimu) arba sausio–vasario mėnesiais. Todėl prieš priimant su konkrečia išmoka susijusius sprendimus, saugiausia pasitikrinti aktualiausią informaciją nav.no svetainėje.