Atlyginimo lapelyje Švedijoje galima pamatyti gana didelį skirtumą tarp bruto ir į sąskaitą pervedamos sumos. Tačiau paprastas teiginys, kad Švedijoje nuo atlyginimo „nuskaičiuojama apie 30 procentų“, nėra visiškai tikslus.
Mokesčio dydis priklauso nuo kelių dalykų: kurioje savivaldybėje žmogus gyvena, kiek uždirba, ar turi vieną, ar kelis darbdavius, ar jam taikomos mokesčių lengvatos ir net nuo to, ar jis nuolat gyvena Švedijoje, ar čia atvyksta dirbti tik trumpam.
Todėl Danijoje, Norvegijoje ar Lietuvoje įpratusiam prie kitokios sistemos lietuviui Švedijos mokesčių sistema iš pradžių gali atrodyti sudėtinga.
Kiek pajamų mokesčio mokama Švedijoje?
Pagrindinė dirbančio žmogaus mokama dalis yra savivaldybės pajamų mokestis – kommunalskatt. 2026 metais vidutinis savivaldybių mokesčio tarifas Švedijoje yra 32,38 proc. Tačiau tai nėra vienodas tarifas visoje šalyje. Kiekvienoje savivaldybėje jis skiriasi. Be to, 32,38 proc. nereikėtų tiesiog padauginti iš bruto atlyginimo ir manyti, kad būtent tiek bus nuskaičiuota. Darbuotojams automatiškai taikomas bazinis neapmokestinamasis dydis – grundavdrag – bei darbo pajamų mokesčio lengvata – jobbskatteavdrag. Todėl faktinis mokestis nuo įprasto atlyginimo paprastai būna mažesnis už nominalų savivaldybės tarifą.
Kodėl atlyginimo lapelyje mokestis nėra lygiai 32 procentai?
Darbdavys dažniausiai neskaičiuoja mokesčio tiesiog pagal vieną procentą.
Jis naudojasi Skatteverket nustatyta mokesčių lentele – skattetabell.
2026 metais naudojamos lentelės nuo 29 iki 42. Kuri konkreti lentelė taikoma darbuotojui, priklauso daugiausia nuo jo gyvenamosios vietos ir vietinio mokesčio tarifo. Lentelėse jau įskaičiuotos pagrindinės mokesčių lengvatos. Todėl, pavyzdžiui, žmogus, kurio savivaldybės bendras mokesčio tarifas yra apie 32 proc., nebūtinai nuo kiekvienos atlyginimo kronos sumokės 32 proc. pajamų mokesčio.
Kas yra „jobbskatteavdrag“?
Jobbskatteavdrag – tai mokesčio sumažinimas žmonėms, gaunantiems pajamas iš darbo. Jis automatiškai įskaičiuojamas į Skatteverket mokesčių lenteles, todėl darbuotojui atskiro prašymo pateikti nereikia. Lengvatos dydis priklauso nuo darbo pajamų ir darbuotojo amžiaus. Svarbu ir tai, kad ši lengvata taikoma būtent darbo pajamoms. Pavyzdžiui, ligos išmokoms, tėvystės ar motinystės išmokoms, nedarbo išmokoms ir pensijai jobbskatteavdrag taikomas kitaip arba visai netaikomas.
Kada atsiranda papildomas 20 proc. valstybinis mokestis?
Didesnes pajamas gaunantiems žmonėms vien savivaldybės mokesčio nepakanka. 2026 metais valstybinio pajamų mokesčio – statlig inkomstskatt – riba yra 643 000 SEK apmokestinamųjų pajamų per metus. Virš šios ribos esančiai pajamų daliai taikomas papildomas 20 proc. valstybinis pajamų mokestis.
Kadangi prieš skaičiuojant šį mokestį taikomas grundavdrag, praktiškiau dažnai žiūrėti į vadinamąją brytpunkt – bendrųjų metinių pajamų ribą prieš bazinę lengvatą. 2026 metais žmogui, kuriam metų pradžioje dar nebuvo 66 metų, ši riba yra: 660 400 SEK per metus.
Tai atitinka maždaug: 55 000 SEK bruto per mėnesį, jei atlyginimas visus metus panašus. Sulaukusiesiems 66 metų iki mokestinių metų pradžios riba yra didesnė – 760 500 SEK per metus. Svarbu: 20 proc. mokestis nėra skaičiuojamas nuo viso atlyginimo. Jis taikomas tik tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri viršija nustatytą ribą.
Ar darbdavio mokami 31,42 proc. yra jūsų pajamų mokestis?
Ne.
Tai viena dažniausių painiavos priežasčių. 2026 metais standartinis Švedijos darbdavio socialinių įmokų – arbetsgivaravgifter – tarifas daugumai darbuotojų yra 31,42 proc. Tačiau šią sumą papildomai prie darbuotojo atlyginimo moka darbdavys. Ji nėra tiesiogiai atskaičiuojama iš darbuotojo bruto atlyginimo. Pavyzdžiui, jeigu sutartyje nurodytas 40 000 SEK bruto atlyginimas, standartiniu atveju darbdavio bendra darbo jėgos kaina yra gerokai didesnė nei 40 000 SEK.
Tačiau darbuotojo pajamų mokestis skaičiuojamas pagal jo atlyginimą ir mokesčių lentelę, o ne pridedant 31,42 proc. darbdavio įmokų. 2026 metais sumažintos įmokos daliai jaunų darbuotojų Nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. taikoma laikina lengvata 19–23 metų darbuotojams. 2026 metais ji apima gimusius 2003–2007 metais. Darbdavys nuo atlyginimo dalies iki 25 000 SEK per mėnesį tokiam darbuotojui moka 20,81 proc. darbdavio įmokų vietoje standartinių 31,42 proc. Virš 25 000 SEK esančiai atlyginimo daliai taikomas įprastas tarifas. Tai nėra papildomi pinigai darbuotojui į rankas, tačiau darbuotojo įdarbinimas darbdaviui tampa pigesnis.
Ką daryti, jei dirbate keliose darbovietėse?
Žmonės, turintys du ar daugiau darbdavių, turėtų ypač atidžiai stebėti išskaičiuojamus mokesčius. Pagrindinis darbdavys paprastai mokestį išskaičiuoja pagal Skatteverket lentelę. Iš papildomos – šalutinės – darbo vietos pajamų dažnai išskaičiuojama 30 proc. Tačiau metų pabaigoje Skatteverket vertina bendras žmogaus pajamas. Jeigu iš visų darbo vietų per metus buvo išskaičiuota per mažai mokesčio, deklaravus gali atsirasti nepriemoka – kvarskatt. Tokiais atvejais galima prašyti Skatteverket atlikti jämkning – preliminaraus mokesčio perskaičiavimą. Tai ypač aktualu žmogui, kuris turi kelis darbdavius arba kurio pajamos per metus smarkiai kinta.
Ar galima susigrąžinti dalį išlaidų už keliones į darbą?
Taip, tačiau 2026 metais čia įvyko svarbus pakeitimas. Už 2026 mokestinius metus, kuriuos deklaruosite 2027 metais, kelionių į darbą išlaidų atskaitymo riba padidinta nuo 11 000 iki 15 000 SEK. Tai reiškia, kad mokesčių lengvata taikoma tik tai tinkamų kelionės išlaidų daliai, kuri viršija 15 000 SEK per metus. Jeigu važiuojama nuosavu automobiliu, 2026 metais skaičiuojama: 25 SEK už vieną mil, t. y. už 10 kilometrų. Tačiau vien to, kad žmogus važinėja automobiliu į darbą, nepakanka. Paprastai atstumas nuo namų iki darbo turi būti bent 5 kilometrai, o automobilis, palyginti su viešuoju transportu, turi sutaupyti bent 2 valandas per dieną kelionei pirmyn ir atgal. Jeigu viešojo transporto nėra, galioja papildomos išimtys. Svarbu ir dar viena detalė: reseavdrag nereiškia, kad Skatteverket jums grąžins visą apskaičiuotą kelionių sumą. Atskaitymas sumažina apmokestinamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamas mokestis.
Ar visi moka „bažnyčios mokestį“?
Ne.
Kyroavgift – Švedijos bažnyčios mokestį – moka tie žmonės, kurie yra Svenska kyrkan nariai. Mokestis priklauso nuo parapijos, kurioje žmogus buvo registruotas praėjusių metų lapkričio 1 dieną. Tačiau net ir nesant Švedijos bažnyčios nariu paprastai mokamas begravningsavgift – laidojimo sistemos mokestis. 2026 metais daugumoje Švedijos savivaldybių jo tarifas yra 0,292 proc. Stockholme jis siekia 0,070 proc., o Tranås – 0,285 proc.
Dar vienas mokestis – už public service
Švedijoje televizijos licencijos nebėra, tačiau per mokesčių sistemą renkamas public service-avgift, skirtas SR, SVT ir UR finansuoti. 2026 metais maksimali šio mokesčio suma yra: 1 184 SEK vienam žmogui per metus. Jeigu apmokestinamosios pajamos yra mažesnės nei 118 428 SEK per metus, mokestis sudaro 1 proc. apmokestinamųjų pajamų. Šis mokestis automatiškai įskaičiuojamas į mokesčius – atskiros sąskaitos žmogus negauna.
Kas yra SINK ir kam jis taikomas?
Atskira sistema taikoma daliai žmonių, kurie nuolat negyvena Švedijoje, tačiau čia dirba. Tai SINK – särskild inkomstskatt för utomlands bosatta.
2026 metais SINK tarifas sumažintas nuo 25 iki 22,5 proc. Jis taikomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos išmokamoms pajamoms. Paprastai SINK gali būti aktualus žmogui, kuris gyvena kitoje valstybėje ir Švedijoje dirba trumpiau nei šešis mėnesius. Kai taikomas SINK, 22,5 proc. mokestis yra galutinis ir paprastai nereikia teikti Švedijos pajamų deklaracijos. Tačiau tuo pačiu pagal SINK paprastai negalima naudotis įprastais pajamų atskaitymais.
Svarbu: žmogus gali pasirinkti vietoje SINK būti apmokestintas pagal įprastas Švedijos pajamų mokesčio taisykles. Kai kuriais atvejais tai gali būti naudingiau, ypač kai atsiranda teisė į atskaitymus ir mokesčių lengvatas.
Gyvenu Švedijoje, bet turiu pajamų Lietuvoje. Ar jas reikia deklaruoti?
Tai labai svarbus klausimas. Jeigu žmogus yra neribotai apmokestinamas Švedijoje – obegränsat skattskyldig, Švedijoje iš esmės deklaruojamos ne tik švediškos, bet ir užsienyje gautos pajamos. Neribotai apmokestinamu asmeniu paprastai laikomas žmogus, kuris gyvena Švedijoje, čia nuolat būna arba turi reikšmingų ryšių su Švedija.
Tai gali būti aktualu, jeigu žmogus, pavyzdžiui:
gauna atlyginimą ar kitų darbo pajamų Lietuvoje;
gauna nuomos pajamų Lietuvoje;
turi investicijų ar kitų apmokestinamų užsienio pajamų;
dalį metų dirba kitoje šalyje.
Tačiau tai nereiškia, kad tos pačios pajamos automatiškai bus apmokestintos du kartus. Tam taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo taisyklės ir Švedijos susitarimai su kitomis valstybėmis. Vis dėlto Skatteverket nurodo, kad neribotai Švedijoje apmokestinamas žmogus deklaracijoje turi pateikti informaciją apie užsienio pajamas net tada, kai konkrečios pajamos pagal sutartį gali būti apmokestinamos kitoje valstybėje.
Ar Lietuvos piliečiui taikomas kitoks pajamų mokestis?
Jeigu lietuvis gyvena ir dirba Švedijoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kiti čia gyvenantys darbuotojai, jo atlyginimas apmokestinamas pagal tas pačias Švedijos taisykles. Svarbiausia yra ne pilietybė, o mokestinė gyvenamoji vieta, darbo vieta, buvimo Švedijoje trukmė ir konkrečios pajamos.
Todėl tas pats Lietuvos pilietis skirtingose situacijose gali būti:
įprastai apmokestinamas pagal Švedijos pajamų mokesčio sistemą;
apmokestinamas pagal SINK;
arba turėti tarptautinę situaciją, kai reikia vertinti kelių valstybių mokesčių taisykles.
Penki dalykai, kuriuos verta patikrinti atlyginimo lapelyje
Dirbančiam Švedijoje verta reguliariai patikrinti, ar:
nurodyta teisinga bruto alga;
pritaikyta tinkama mokesčių lentelė;
teisingai įtraukti priedai, viršvalandžiai ir apmokestinamos naudos;
išskaičiuotas mokestis atitinka jūsų situaciją, ypač jei turite kelis darbdavius;
metų pabaigoje darbdavio Skatteverket pateikti duomenys sutampa su realiai gautu atlyginimu.
Daugumą darbdavio kiekvieną mėnesį pateikiamų duomenų galima matyti prisijungus prie Skatteverket elektroninių paslaugų.
Kas svarbiausia 2026 metais?
Dirbančiam lietuviui verta įsidėmėti keturis skaičius:
32,38 proc. – vidutinis savivaldybės pajamų mokesčio tarifas 2026 metais.
660 400 SEK per metus – jaunesnio nei 66 metų žmogaus pajamų riba prieš bazinį atskaitymą, nuo kurios pradeda aktualėti 20 proc. valstybinis pajamų mokestis.
15 000 SEK – nauja 2026 metų kelionių į darbą išlaidų atskaitymo riba.
22,5 proc. – 2026 metų SINK tarifas daliai užsienyje gyvenančių ir Švedijoje dirbančių žmonių.
Tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: Švedijoje nėra vieno universalaus procento, kuris tiksliai pasakytų, kiek mokesčių bus nuskaičiuota nuo kiekvieno darbuotojo atlyginimo.
Galutinė suma priklauso nuo individualios situacijos, todėl tiksliausią atsakymą suteikia konkreti Skatteverket mokesčių lentelė arba individualus mokesčio apskaičiavimas.