Mokesčių taisyklės Švedijoje nuo 2027 metų gali būti pakeistos taip, kad geriau atitiktų šiuolaikinį lankstų darbo gyvenimą. Finansdepartementet pateiktoje lagrådsremiss siūloma modernizuoti taisykles dėl „tjänsteställe“ – vietos, kuri mokesčių prasme laikoma darbuotojo pagrindine darbo vieta. Kartu siūloma supaprastinti padidėjusių pragyvenimo išlaidų atskaitymus komandiruotėse, laikinai dirbant kitame mieste ir turint dvigubą gyvenamąją vietą. Pakeitimai siūlomi nuo 2027 m. sausio 1 d., tačiau jie dar nėra galiojanti teisė. Vyriausybė taip pat yra nurodžiusi, kad galutinis reformų pateikimas biudžete priklauso nuo politinės ir ekonominės situacijos.
Kas yra „tjänsteställe“ ir kodėl tai svarbu?
Tjänsteställe – tai vieta, kuri mokesčių taisyklėse laikoma darbuotojo darbo vieta. Nuo jos gali priklausyti, ar kelionė laikoma įprasta kelione į darbą, ar tarnybine kelione, taip pat kokie atskaitymai ir neapmokestinamos kompensacijos gali būti taikomi. Tradicinis modelis buvo lengviau pritaikomas žmogui, kasdien vykstančiam į tą patį biurą ar gamyklą. Tačiau šiandien daug žmonių dirba nuotoliniu būdu, pas klientus, keliuose objektuose arba nuolat keičia darbo vietą. Vyriausybė argumentuoja, kad taisyklės turi tapti aiškesnės ir labiau prognozuojamos.
Darbdavio ketinimas taptų svarbesnis
Vienas svarbiausių pasiūlymų – nustatant darbuotojo tjänsteställe labiau remtis darbdavio arba užsakovo ketinimu darbo ar užduoties pradžioje: kaip buvo numatyta, kad žmogus atliks savo darbą. Tai turėtų suteikti daugiau aiškumo jau darbo santykių pradžioje. Šiuo metu faktinės darbo aplinkybės laikui bėgant gali sukelti neaiškumų dėl to, kuri vieta laikoma pagrindine. Naujoji sistema siekia sumažinti situacijas, kai mokesčių vertinimas tampa sunkiai prognozuojamas vien todėl, kad darbuotojas dalį laiko dirba namuose, dalį biure, o dalį kitose vietose.
Atskira taisyklė statybų ir panašiems sektoriams
Lagrådsremiss taip pat numato specialią taisyklę tam tikriems darbams statybų, infrastruktūros ir panašiose srityse. Tai ypač aktualu, nes nemažai lietuvių Švedijoje dirba statybose, montavimo, techninio aptarnavimo ir kituose mobiliuose darbuose. Tokiuose sektoriuose žmogus gali kelias savaites ar mėnesius dirbti viename objekte, vėliau persikelti į kitą. Dėl to pagrindinės darbo vietos nustatymas turi tiesioginę reikšmę kelionių ir papildomų gyvenimo išlaidų apmokestinimui. Tačiau individualiai vertinti konkrečią situaciją reikės pagal galutinį įstatymą ir Skatteverket paaiškinimus.
Dviguba gyvenamoji vieta ir laikinas darbas būtų sujungti
Šiuo metu Švedijos mokesčių sistemoje yra atskiros taisyklės dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų, kai žmogus laikinai dirba kitoje vietovėje, ir dėl dubbel bosättning – dvigubos gyvenamosios vietos. Vyriausybė siūlo šiuos atskaitymus pakeisti vienu bendru atskaitymu. Tikslas – sumažinti sudėtingumą ir padaryti sistemą suprantamesnę. Praktikoje tai gali būti aktualu žmogui, kuris dėl darbo nuomojasi antrą būstą kitame mieste, bet išlaiko nuolatinį šeimos būstą savo gyvenamojoje vietoje. Kol galutinės taisyklės nepatvirtintos, nereikėtų teigti, kad kiekvienas toks darbuotojas automatiškai gaus didesnį atskaitymą.
Tarnybinės kelionės sąvoka būtų įrašyta į įstatymą
Dar vienas pasiūlymas – pajamų mokesčio įstatyme aiškiai apibrėžti, kas yra tjänsteresa, arba tarnybinė kelionė. Vyriausybė tikisi, kad tai padidins teisinį aiškumą ir padės darbuotojams bei darbdaviams geriau suprasti, kada kelionė susijusi su darbu taip, kad jai gali būti taikomos atitinkamos mokesčių taisyklės. Tai svarbu ir kompensuojant kelionės, nakvynės ar kitas padidėjusias išlaidas. Aiškesnė sąvoka taip pat gali sumažinti skirtingą taisyklių interpretavimą tarp darbuotojo, darbdavio ir mokesčių administratoriaus.
Kada pakeitimai galėtų įsigalioti?
Pasiūlyta įsigaliojimo data yra 2027 m. sausio 1 d. Tačiau rugsėjo pradžioje paskelbta lagrådsremiss nėra tas pats, kas galutinai Riksdago priimtas įstatymas. Be to, Finansdepartementet pabrėžė, kad tai, ar mokestiniai pasiūlymai bus pateikti rudens biudžete, priklauso nuo rinkimų rezultato, ekonominės situacijos, reformoms turimos finansinės erdvės ir galutinių biudžeto derybų. Po rugsėjo 13-osios rinkimų šis niuansas tapo dar svarbesnis.
Ką stebėti po rinkimų?
Kadangi pasiūlymas susietas su būsimu biudžeto procesu, po rinkimų svarbiausia stebėti, ar jis išliks naujos politinės daugumos planuose. Jei bus pateiktas galutinis įstatymo projektas Riksdagui, reikės patikrinti tikslias sąlygas, pereinamąsias nuostatas ir Skatteverket praktinius paaiškinimus. Tik tada bus galima pateikti konkrečius pavyzdžius, kiek ir kokiomis sąlygomis žmogus galėtų atskaityti už antrą būstą, laikiną darbą ar tarnybines keliones. Iki tol saugiausia kalbėti apie reformos kryptį, o ne garantuotą asmeninę mokestinę naudą.