Penktadienį, rugsėjo 4-osios popietę, Norvegijos Imigracijos direktoratas (Utlendingsdirektoratet, UDI) susidūrė su rimtais interneto paslaugų sutrikimais.

Bandantiems atidaryti UDI interneto svetainę buvo rodomas klaidos pranešimas.

UDI Norvegijos žiniasklaidai patvirtino, kad interneto svetainės šiuo metu neveikia ir, pirminiais duomenimis, institucija susidūrė su kibernetine ataka.

„Mūsų interneto svetainės šiuo metu neveikia. Viskas rodo, kad tai yra kibernetinė ataka. Dirbame, kad svetainės veikla būtų atkurta“, – „Dagbladet“ sakė UDI vyresnysis patarėjas spaudai Gustavas Try.

UDI: vidinės sistemos nepaveiktos

Sutrikimas paveikė ne tik pagrindinės UDI interneto svetainės pasiekiamumą.

Institucijos atstovo teigimu, ataka šiuo metu turi įtakos ir kelioms gyventojams skirtoms internetinėms paslaugoms.

Tačiau UDI pateikė ir svarbią informaciją žmonėms, kurių migracijos, leidimų gyventi, pilietybės ar kitos bylos šiuo metu nagrinėjamos.

Pasak institucijos, jos vidinės sistemos veikia įprastai ir nėra paveiktos.

Tai reiškia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog dėl atakos būtų sutrikusios UDI vidinės bylų nagrinėjimo sistemos.

Taip pat kol kas nėra paskelbta informacijos, kad užpuolikai būtų gavę prieigą prie UDI vidinių sistemų ar jose saugomų asmens duomenų.

Atsakomybę prisiėmė prorusiška grupė „Server Killers“

NRK praneša, kad atsakomybę už ataką savo „Telegram“ kanale prisiėmė prorusiška programišių grupė „Server Killers“.

Vis dėlto šį teiginį svarbu vertinti atsargiai.

Tai yra pačios grupės pareiškimas, o pateiktoje NRK informacijoje nėra nepriklausomo patvirtinimo, kad būtent „Server Killers“ įvykdė ataką prieš UDI.

Todėl šiuo metu galima patvirtinti du atskirus faktus: UDI interneto paslaugos sutriko ir institucija mano, kad greičiausiai susidūrė su kibernetine ataka; tuo pat metu „Server Killers“ viešai pareiškė prisiimanti atsakomybę.

Kas yra DDoS ataka?

Nors UDI kol kas viešai nepaskelbė visų techninių incidento detalių, „Server Killers“ pastaruoju metu siejama su DDoS tipo atakomis prieš Norvegijos institucijas.

DDoS (Distributed Denial of Service) – paskirstyta paslaugos trikdymo ataka. Jos metu interneto svetainė ar kita internetinė paslauga užverčiama milžinišku kiekiu užklausų iš daugybės įrenginių.

Sistema gali nebesugebėti apdoroti tokio srauto, todėl teisėti vartotojai nebegali pasiekti svetainės ar paslaugos.

Svarbu tai, kad DDoS ataka savaime nereiškia, jog programišiai įsilaužė į institucijos vidines sistemas ar pavogė duomenis.

Šiuo metu UDI būtent ir pabrėžia, kad jos vidinės sistemos nėra paveiktos.

Šią savaitę taikytasi ir į Norvegijos universitetus

Penktadienio incidentas nėra pirmasis pastarųjų dienų atvejis, kai „Server Killers“ skelbia atakuojanti Norvegijos institucijas.

NRK duomenimis, anksčiau šią savaitę grupė pareiškė surengusi DDoS atakas prieš kelis Norvegijos universitetus ir aukštąsias mokyklas.

Dar rugpjūtį grupė paskelbė apie vadinamąjį „kibernetinį karą“ prieš Norvegiją.

Kaip tokio sprendimo priežastį ji nurodė Norvegijos paramą Ukrainai ir naują susitarimą dėl gynybos bei saugumo bendradarbiavimo.

Tai yra pačios grupės deklaruojama jos veiksmų motyvacija.

Penktadienį sutriko ir „Feide“ veikla

Tą pačią penktadienio popietę problemų kilo ir „Feide“ – Norvegijos švietimo sektoriuje plačiai naudojamai prisijungimo sistemai.

Per „Feide“ mokiniai, studentai, mokytojai ir darbuotojai jungiasi prie įvairių mokyklų, universitetų ir kitų švietimo įstaigų skaitmeninių paslaugų.

„Server Killers“ savo kanale taip pat pareiškė esanti atsakinga už šį incidentą.

„Feide“ oficialioje informacijoje patvirtinta, kad paslauga susidūrė su DDoS ataka, dėl kurios paslaugų veikimas tapo nestabilus.

Tačiau ir šiuo atveju nėra duomenų, kad užpuolikams būtų pavykę įsilaužti į sistemas.

Kodėl UDI sutrikimas svarbus Norvegijoje gyvenantiems užsieniečiams?

UDI yra viena svarbiausių Norvegijos institucijų užsieniečiams.

Direktoratas administruoja informaciją ir procesus, susijusius su leidimais gyventi, darbo imigracija, šeimos susijungimu, studijomis, prieglobsčiu, apsauga ir Norvegijos pilietybe.

Todėl interneto paslaugų sutrikimas gali būti aktualus ir Norvegijoje gyvenantiems lietuviams, kurie naudojasi UDI svetaine ieškodami informacijos apie savo bylą ar migracijos taisykles.

UDI teigimu, ataka paveikė kelias visuomenei skirtas internetines paslaugas, tačiau vidinės institucijos sistemos veikia.

Kol kas nėra paskelbta, kad dėl penktadienio incidento būtų sustabdytas UDI bylų nagrinėjimas.

UDI konsultacijos telefonu ir pokalbiais rugsėjo 4-ąją ir taip uždarytos

Žmonėms, bandantiems penktadienį susisiekti su UDI, svarbi dar viena detalė.

UDI oficialioje kontaktų informacijoje nurodyta, kad rugsėjo 3 ir 4 dienomis konsultavimo telefonu bei tiesioginio pokalbio su darbuotoju paslaugos yra uždarytos.

Institucija nurodo, kad jos pokalbių robotas įprastai lieka prieinamas, tačiau šiomis dienomis negali sujungti vartotojo su konsultantu.

Įprastas konsultavimo telefonu ir tiesioginio pokalbio paslaugų darbas turėtų būti atnaujintas pirmadienį, rugsėjo 7 dieną.

Šis iš anksto paskelbtas kontaktinių paslaugų uždarymas neturėtų būti painiojamas su penktadienio kibernetine ataka.

Ar galėjo būti pavogti UDI vartotojų duomenys?

Šiuo metu nėra informacijos, kuri leistų teigti, kad dėl penktadienio incidento buvo nutekinti UDI saugomi asmens duomenys.

Priešingai – UDI atstovas pabrėžia, kad institucijos vidinės sistemos veikia ir nėra paveiktos.

Tai svarbus skirtumas tarp interneto svetainės ar viešosios paslaugos veikimo sutrikdymo ir įsilaužimo į vidines sistemas.

Kol tyrimas tęsiamas, galutinės išvados apie atakos pobūdį ir jos vykdytojus dar negali būti daromos.

Jeigu UDI paskelbs apie duomenų saugumo incidentą ar kitokį poveikį vartotojams, informacija turės būti atnaujinta.

Kibernetinės atakos prieš Norvegiją – platesnio spaudimo dalis

Pastarųjų dienų incidentai rodo, kad Norvegijos institucijos ir viešosios skaitmeninės paslaugos išlieka kibernetinių atakų taikiniais.

DDoS atakų tikslas nebūtinai yra pavogti informaciją. Jos gali būti naudojamos siekiant laikinai sutrikdyti paslaugas, sukelti nepatogumų gyventojams ir sulaukti viešo dėmesio.

Todėl vertinant tokius incidentus svarbu atskirti paslaugos sutrikdymą nuo įsilaužimo ar duomenų vagystės.

Penktadienio popietę patvirtinta, kad UDI interneto paslaugos neveikia ir institucija, pirminiu vertinimu, susidūrė su kibernetine ataka.

Kas tiksliai ją surengė ir kiek laiko truks sutrikimai, kol kas galutinai nepatvirtinta.

Straipsnis bus atnaujintas, jei UDI ar Norvegijos institucijos paskelbs naujos informacijos.