Švedijos būsto rinkoje liepą išryškėjo neįprasta tendencija – butų kainos mažėjo sparčiau, nei įprasta šiuo metų laiku. Nors vasaros mėnesiais nekilnojamojo turto kainų mažėjimas laikomas sezoniniu reiškiniu, naujausi SBAB duomenys rodo, kad šiemet butų rinka silpnėja labiau, nei buvo tikėtasi. Tuo metu individualių namų (vilų) kainos išliko gana stabilios ir net šiek tiek padidėjo.

Butų kainos mažėjo visoje Švedijoje

Remiantis naujausia SBAB būsto kainų statistika, liepos mėnesį būsto kainos visoje Švedijoje sumažėjo 0,7 proc. Tačiau didžiausi pokyčiai užfiksuoti būtent butų segmente.

Palyginti su birželiu, butų kainos šalyje sumažėjo vidutiniškai 2,6 proc.

Didžiausias kritimas užfiksuotas dviejuose didžiausiuose šalies regionuose:

  • Didžiojo Geteborgo regione – 4 proc.;

  • Didžiojo Stokholmo regione – 3,4 proc.

Vienintelis regionas, kuriame butų kainos augo, buvo Šiaurės Švedija. Čia jos padidėjo 2,3 proc.

Ekspertas: kritimas didesnis nei įprasta

SBAB vyriausiasis ekonomistas Robertas Boijė (Robert Boije) pažymi, kad birželį ir liepą būsto kainų mažėjimas yra įprastas sezoninis reiškinys. Vis dėlto šių metų butų rinkos rezultatai išsiskiria.

Pasak ekonomisto, net ir įvertinus sezoninius svyravimus matyti, kad butų kainos mažėja sparčiau nei įprastai, o individualių namų rinkoje tokių tendencijų kol kas nepastebima.

Vilų kainos išlieka stabilesnės

Skirtingai nei butų rinkoje, individualių namų kainos liepą visoje Švedijoje padidėjo 0,2 proc.

Didžiausias kainų augimas taip pat užfiksuotas Šiaurės Švedijoje, o didžiausias sumažėjimas – Didžiojo Stokholmo regione.

Tai rodo, kad pirkėjų aktyvumas skirtinguose būsto rinkos segmentuose išlieka nevienodas.

Kodėl butai pinga?

Vieną iš galimų priežasčių ekonomistai sieja su daugiabučių namų bendrijų mokesčiais.

Pastaraisiais metais dėl sparčiai augusių palūkanų daugelis būsto bendrijų delsė didinti mėnesines įmokas gyventojams. Nors palūkanų normos jau mažėja, daliai bendrijų vis dar gali tekti didinti mokesčius, kad būtų padengtos išaugusios išlaidos.

Tai gali mažinti pirkėjų susidomėjimą butais ir daryti spaudimą jų kainoms.

Kita priežastis – sumažėjęs sandorių skaičius. Pasak SBAB, nuo praėjusių metų pabaigos butų pardavimo aktyvumas sumažėjo gerokai labiau nei individualių namų rinkoje.

Kas laukia toliau?

Įprastai rugpjūtį Švedijos būsto rinkoje fiksuojamas sezoninis kainų augimas, o nuo rugsėjo iki gruodžio jos vėl linkusios mažėti.

Jeigu šių metų tendencijos nesikeis, SBAB prognozuoja, kad per visus 2025 metus butų kainos gali sumažėti apie 3 proc., o individualių namų kainos iš esmės išliks dabartiniame lygyje.

Ekonomistų vertinimu, tokia situacija yra kiek netikėta. Pastaruoju metu būsto paskolų palūkanos mažėjo, gyventojų perkamoji galia didėjo, todėl buvo tikimasi didesnio aktyvumo nekilnojamojo turto rinkoje.

Neapibrėžtumas vis dar daro įtaką rinkai

Robertas Boijė atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų gali būti atidėję sprendimą keisti būstą dėl išliekančio ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo.

Vis dėlto rinkoje gali būti susiformavusi vadinamoji atidėta paklausa. Jeigu artimiausiais mėnesiais neapibrėžtumas sumažėtų, daugiau žmonių galėtų ryžtis įsigyti ar pakeisti būstą, o tai padėtų sušvelninti sezoninį kainų mažėjimą.

Kol kas naujausi duomenys rodo, kad būtent butų rinka Švedijoje išlieka jautriausia ekonominiams pokyčiams, o individualių namų segmentas demonstruoja didesnį stabilumą.