2026 m. Danijos Skatte- og Vækstministeriet (Mokesčių ir ekonomikos augimo ministerija) paskelbė susitarimą, pagal kurį 2026 ir 2027 metų nekilnojamojo turto vertinimai, nuo kurių priklauso būsto
mokestis (boligskat), nebus rengiami kaip nauji, individualūs vertinimai – vietoj to jie bus perskaičiuoti pagal kainų indeksą, remiantis ankstesniais vertinimais ir statistiniais duomenimis apie kainų pokyčius regione.
Susitarimą, be vyriausybės, remia ir Venstre, Liberal Alliance, ir Konservatyvioji partija. Vėliau šis susitarimas buvo įtvirtintas Folketingo priimtame įstatyme (LOV nr. 615 af 30/06/2026). Pakeitimas tiesiogiai paveikia visus Danijoje nuosavą būstą turinčius žmones, įskaitant čia gyvenančius lietuvius – vienbučių namų, nuosavybės teise valdomų butų, vasarnamių ir sodo namelių savininkus.
Kodėl keičiasi nekilnojamojo turto mokesčio Danijoje vertinimo tvarka
Priežastis – Vurderingsstyrelsen (Turto vertinimo tarnyba) nespėja laiku parengti naujų individualių vertinimų. Konsultacijų ir audito bendrovė Grant Thornton š. m. gegužės pranešime nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį iš maždaug 500 000 planuotų komercinio turto vertinimų realiai buvo išsiųsta tik 740. Panašūs vėlavimai kartojasi jau kelis metus iš eilės.
Kad savininkai nebūtų priversti laukti neapibrėžtą laiką arba vėliau susidurti su didelėmis mokesčio priemokomis (restskat), ministerija nusprendė 2026 ir 2027 metams laikinai atsisakyti naujų individualių vertinimų ir vietoj jų taikyti indeksavimą. Pagal ministerijos paaiškinimą, 2026 metų vertinimas bus gaunamas perskaičiavus 2022 metų vertinimą pagal to laikotarpio kainų pokyčius, o 2027 metų vertinimas – perskaičiavus 2023 metų vertinimą. Vienas bankų sektoriaus šaltinis šį mechanizmą aprašė kitaip, tačiau ScandinavianNews šiame straipsnyje remiasi tiesiogiai ministerijos paskelbtu paaiškinimu.
Ką reiškia „indeksuotas“ nekilnojamojo turto mokesčio vertinimas
Naujoje sistemoje, kuri Danijoje galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. (Ejendomsskatteloven, priimtas kaip LOV nr. 678 af 03/06/2023), kiekvienas būsto savininkas kasmet gauna atnaujintą turto vertinimą, nuo kurio skaičiuojami du mokesčiai: ejendomsværdiskat (mokestis nuo paties būsto vertės) ir grundskyld (žemės mokestis). 2026 ir 2027 metais šis atnaujintas vertinimas bus ne naujas, iš esmės perskaičiuotas, o gautas perskaičiavus ankstesnį vertinimą pagal bendrą kainų indeksą tame regione.
Praktiškai tai reiškia, kad mokesčio suma gali kisti gana skirtingai priklausomai nuo savivaldybės ir būsto tipo – ten, kur nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu augo sparčiau (pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose), mokestis gali pastebimai padidėti, o regionuose, kur kainos stagnavo ar krito, pokytis gali būti minimalus arba mokestis gali net šiek tiek sumažėti. Bankas „Nykredit“ savo rugpjūčio apžvalgoje pateikė tai iliustruojančius pavyzdžius – juose skirtumai tarp savivaldybių siekė nuo kelių procentų iki daugiau nei dešimties procentų per metus. Šie skaičiai yra tik pavyzdžiai, o ne visiems taikomas vidurkis – konkretų pokytį kiekvienas savininkas gali sužinoti tik iš savo asmeninio pranešimo.
Ką daryti, jei nekilnojamojo turto mokesčio Danijoje vertinimas atrodo neteisingas
Pagal ministerijos pranešimą, paties indeksavimo apskųsti negalima – tai automatinis, statistiškai pagrįstas perskaičiavimas, o ne individualus institucijos sprendimas. Tačiau jeigu savininkas mano, kad indeksuotas vertinimas per daug skiriasi nuo tikėtinos realios turto rinkos vertės (nukrypimas didesnis nei 20 procentų), jis gali kreiptis ir prašyti, kad būtų atliktas standartinis, individualus vertinimas.
Ši 20 procentų riba kol kas patvirtinta tik ministerijos pranešime spaudai – pačiame įstatymo tekste tikslios formuluotės ScandinavianNews nepavyko patikrinti tiesiogiai, todėl prieš teikdami skundą ar prašymą savininkai turėtų pasitikrinti naujausią informaciją Vurderingsstyrelsen svetainėje arba tiesiogiai kreiptis į instituciją.
Kas dar galioja iš bendros nekilnojamojo turto mokesčio sistemos
Kartu su naująja indeksavimo tvarka toliau galioja ir kiti nuo 2024 metų įsigalioję principai. Ejendomsværdiskat tarifas siekia 5,1 promilės nuo turto vertės iki tam tikros ribos (2026 metams ji sudaro 9 007 000 DKK) ir 14 promilių nuo vertės dalies, viršijančios šią ribą. Savivaldybės iki 2029 metų negali didinti grundskyld mokesčio tarifo – jį galima tik mažinti.
Savininkams, įsigijusiems būstą iki 2023 m. gruodžio 31 d. (naujai pastatytiems namams – užregistruotiems iki 2024 m. sausio 1 d.), toliau taikoma asmeninė, neperduodama mokesčio nuolaida (skatterabat). Be to, tiems, kurių būsto mokestis vis dėlto stipriai padidėtų, galioja atskiras mokesčio didėjimo ribojimo mechanizmas – tačiau jis daugiausia skirtas verslo ir kitoms specifinėms nuosavybės kategorijoms, o ne bendrai visiems gyvenamojo būsto savininkams, todėl jo negalima automatiškai taikyti kiekvienam atvejui.
Tas pats birželio susitarimas apėmė ir kitus pakeitimus – nuo 2027 m. sausio 1 d. suvienodinama žemės ūkio, miško ir gamtos paskirties nuosavybės vertinimo kategorija, o sodo namelių (kolonihave) savininkams nustatyta sumažinta, apie 40 procentų nuo panašaus sklypo vertės siekianti apmokestinimo bazė.
Naujoji tvarka taikoma visiems Danijoje registruotos nuosavybės savininkams vienodai. Savininkams, laukiantiems savo naujo 2026 metų pranešimo, verta atkreipti dėmesį į jame nurodytą sumą ir, kilus abejonių, palyginti ją su panašių būstų kainomis savo rajone – tai padės nuspręsti, ar verta kreiptis dėl standartinio vertinimo.