Kaip priimamas Norvegijos valstybės biudžetas: nuo spalio iki sausio
Procesas kasmet vyksta pagal tą pačią schemą. Kiekvieną spalį finansų ministras atvyksta į Stortingą su vyriausybės parengtu biudžeto projektu kitiems metams. Pavyzdžiui, 2026 metų biudžetą, siekusį 2 165 milijardus kronų, Stortingui pristatė finansų ministras Jensas Stoltenbergas.
Pristačius projektą, prasideda antrasis, dažnai politiškai įtemptesnis etapas – derybos. Kadangi dabartinė Darbo partijos vadovaujama vyriausybė Stortinge neturi savarankiškos daugumos, jai reikia susitarti su vieną ar kelias iš paramą teikiančių partijų – Rødt, SV, Miljøpartiet De Grønne ar Senterpartiet. Šios derybos vyksta rudens komitetų darbo metu, o galutinis biudžetas turi būti patvirtintas balsų dauguma iki Naujųjų metų.
Jei susitarimo pasiekti nepavyksta, ministras pirmininkas turi galimybę kelti vadinamąjį „kabinettsspørsmål" – iš esmės pasitikėjimo klausimą, po kurio, nesulaukus paramos, vyriausybė gali būti priversta atsistatydinti. Tai retas, bet politiškai svarbus mechanizmas, primenantis, kokia rimta yra biudžeto derybų baigtis.
Patvirtinus biudžetą, atsakomybė pereina vyriausybei – ji privalo naudoti lėšas taip, kaip nusprendė Stortingas. Naujasis biudžetas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, o gegužę vyriausybė paprastai pristato jo patikslinimą – „revidert nasjonalbudsjett", atsižvelgdama į pasikeitusią ekonominę situaciją.
Oljefondet ir handlingsregelen: kodėl ne visi naftos pinigai patenka į biudžetą
Dalis kasmetinio biudžeto finansuojama iš Norvegijos naftos fondo (Oljefondet, oficialiai – Statens pensjonsfond utland). Tačiau vyriausybė negali laisvai naudoti bet kokios fondo sumos – tam taikoma vadinamoji „handlingsregelen" (biudžeto taisyklė), ribojanti, kiek fondo lėšų galima kasmet įtraukti į einamąsias išlaidas. Ši taisyklė sukurta tam, kad naftos turtas būtų naudojamas atsargiai ir ateities kartoms, o ne išleidžiamas iš karto.
Kodėl Norvegijos valstybės biudžetas svarbus Norvegijoje gyvenantiems lietuviams
Nors statsbudsjettet gali skambėti kaip abstrakti politinė tema, jo pasekmės labai konkrečios. Būtent per šį procesą kasmet nustatomi arba koreguojami: pajamų mokesčio tarifai ir atskaitymai; NAV administruojamos išmokos – vaiko pinigai (barnetrygd), tėvystės išmokos (foreldrepenger), pensijos; sveikatos priežiūros savikainos riba (egenandelstak); paramos schemos, pavyzdžiui, elektros energijai; švietimo ir kitų viešųjų paslaugų finansavimas.
Kitaip tariant, kiekvienas rudenį priimtas sprendimas gali tiesiogiai atsispindėti kito sausio jūsų atlyginime, sąskaitose ar gaunamose išmokose. Būtent todėl ScandinavianNews kasmet stebi šį procesą – o 2026 m. spalio 7 dieną planuojamas 2027 metų biudžeto pristatymas jau yra atskiro straipsnio tema.