Švedijos rinkimų rezultatai 2026 nuo rugsėjo 19 dienos yra oficialūs. Valmyndigheten valdyba patvirtino galutinį Riksdago rinkimų rezultatą po to, kai visos apskričių administracijos baigė galutinį balsų perskaičiavimą. Iš viso Riksdago rinkimuose balsavo 6 834 413 žmonių, o rinkėjų aktyvumas siekė 84,9 procento. Dabar paskirstyti visi 349 mandatai, paskirti išrinkti Riksdago nariai ir jų pavaduotojai. Tai svarbus skirtumas nuo rinkimų nakties ir vėlesnių preliminarių rezultatų: nuo šiol mandatų pasiskirstymas yra oficialiai patvirtintas. Regionų ir savivaldybių rinkimų galutinis skaičiavimas tuo metu dar tęsėsi.

Kaip pasidalijo visi 349 Riksdago mandatai?

Galutinis mandatų pasiskirstymas yra toks: Socialdemokraterna (S) – 99 mandatai, Moderaterna (M) – 70, Sverigedemokraterna (SD) – 62, Vänsterpartiet (V) – 30, Centerpartiet (C) – 25, Kristdemokraterna (KD) – 22, Miljöpartiet (MP) – 22 ir Liberalerna (L) – 19 mandatų. Riksdage iš viso yra 349 vietos. Visos šios aštuonios partijos peržengė pagrindinį keturių procentų nacionalinį barjerą. Mandatų skaičius nustatomas proporcingai rinkimuose gautiems balsams pagal Švedijos rinkimų sistemos taisykles.

Kokias balsų dalis gavo partijos?

Valmyndigheten galutinėje rezultatų suvestinėje skelbia tokias nacionalines balsų dalis: Socialdemokraterna – 28,02 proc., Moderaterna – 19,85 proc., Sverigedemokraterna – 17,48 proc., Vänsterpartiet – 8,40 proc., Centerpartiet – 7,03 proc., Kristdemokraterna – 6,17 proc., Miljöpartiet – 6,12 proc. ir Liberalerna – 5,34 proc. Kitoms partijoms kartu teko 1,58 proc. balsų. Šie skaičiai leidžia matyti ne tik vietų skaičių parlamente, bet ir nacionalinį balsų pasiskirstymą. Mandatų procentas nebūtinai idealiai sutampa su balsų procentu, nes vietos skirstomos pagal rinkimų sistemos taisykles ir apygardas.

Kodėl galutinio rezultato reikėjo laukti beveik savaitę?

Rinkimų naktį skelbiamas rezultatas nėra galutinis. Kitą dieną po rinkimų apskričių administracijos pradeda galutinį balsų skaičiavimą. Į jį įtraukiami ir balsai, kurie rinkimų naktį dar nebuvo galutinai suskaičiuoti, taip pat tikrinami biuleteniai ir personröster – asmeniniai balsai už kandidatus. Tik baigus šį procesą Valmyndigheten gali galutinai paskirstyti mandatus, paskirti Riksdago narius bei jų pavaduotojus ir patvirtinti rezultatą. 2026 m. šis procesas buvo baigtas šeštadienį, rugsėjo 19 d. Todėl ankstesnės žinios apie mandatų skaičių turėjo būti vadinamos preliminariomis, net jei vėlesnėje stadijoje jos jau sutapo su galutiniu rezultatu.

Kuo galutinis rezultatas skiriasi nuo paskutinio preliminaraus?

Paskutinėje preliminaraus skaičiavimo stadijoje mandatų pasiskirstymas jau buvo toks pats, koks vėliau patvirtintas galutinai: S 99, M 70, SD 62, V 30, C 25, KD 22, MP 22 ir L 19. Tačiau teisiškai ir procedūriškai skirtumas svarbus. Kol Valmyndigheten nebuvo priėmusi galutinio sprendimo, skaičiai dar galėjo būti koreguojami po kontrolinio skaičiavimo. Rugsėjo 19 d. sprendimu ši neapibrėžtumo stadija baigėsi. Dabar kalbant apie 2026 m. Riksdago rinkimų rezultatą galima remtis oficialiais galutiniais skaičiais, o ne rinkimų nakties projekcijomis ar tarpiniu skaičiavimu.

Ką reiškia 349 mandatai?

Riksdagą sudaro 349 nariai, o kiekvienas mandatas reiškia vieną vietą parlamente. Riksdagas priima įstatymus, tvirtina valstybės biudžetą ir kontroliuoja Vyriausybės darbą. Tačiau rinkėjai tiesiogiai nerenka ministro pirmininko. Jie išrenka Riksdago sudėtį, o ministro pirmininko klausimas sprendžiamas parlamentine tvarka. Todėl mandatų pasiskirstymas parodo naujojo parlamento jėgų santykį, bet vien pats skaičių sąrašas automatiškai nenustato, kokia bus Vyriausybės sudėtis. Tam reikalingas atskiras procesas Riksdage.

Kas vyksta su Vyriausybės formavimu?

Po rinkimų Vyriausybės formavimo procedūra priklauso nuo politinės ir parlamentinės situacijos. Sveriges riksdag aiškina, kad piliečiai išrenka Riksdagą, Riksdagas sprendžia ministro pirmininko klausimą, o ministrus paskiria ministras pirmininkas. Jei reikia naujo ministro pirmininko kandidatūros, svarbų vaidmenį atlieka Riksdago pirmininkas, kuris konsultuojasi su partijų atstovais ir teikia kandidatą balsavimui. Šis procesas yra atskiras nuo balsų skaičiavimo. Todėl publikacijoje apie galutinį rezultatą svarbu neperšokti į išvadą, kad konkretus mandatų blokas savaime jau yra patvirtinta Vyriausybė.

Kada susirinks naujasis Riksdagas?

Naujai išrinktas Riksdagas į pirmąjį posėdį – upprop – susirinks rugsėjo 28 d. 11 val. Tą dieną bus patikrinta naujojo parlamento narių sudėtis, o po upprop vyks Riksdago pirmininko ir vicepirmininkų rinkimai 2026–2030 metų kadencijai. Taip pat bus paskelbti partijų grupių vadovai ir pradėtas vidinių Riksdago organų formavimas. Rugsėjo 29 d. vyks riksmötets öppnande – oficialus 2026/27 parlamentinių metų atidarymas. Tai simbolinė, bet kartu ir praktinė naujo politinio darbo etapo pradžia.

Kokios dar svarbios datos laukia po rinkimų?

Riksdagen skelbia ir tolesnį kalendorių. Rugsėjo 30 d. Riksdagas spręs dėl vietų skaičiaus komitetuose ir ES reikalų komitete. Spalio 6 d. bus renkami nariai į parlamentinius komitetus, EU-nämnden, Riksdago valdybą ir Utrikesnämnden. Spalio 13 d. numatyti rinkimai į kitus Riksdago organus. Šios datos parodo, kad rinkimų rezultato patvirtinimas nėra proceso pabaiga – po jo kelias savaites formuojama naujojo parlamento darbo struktūra.

Ar jau baigti ir savivaldybių bei regionų rinkimai?

Ne. Valmyndigheten rugsėjo 19 d. aiškiai nurodė, kad galutinis Riksdago rinkimų rezultatas jau patvirtintas, tačiau apskričių administracijose tuo metu toliau skaičiuojami savivaldybių ir regionų rinkimų balsai. Pirmiausia skaičiuojami savivaldybių tarybų rinkimai, vėliau – regionų tarybų. Kiekvienam tokiam rinkimui apskrities administracija atskirai paskirsto mandatus, paskiria narius ir pavaduotojus bei patvirtina rezultatą. Todėl žinia „Švedijos rinkimai baigti“ gali būti klaidinanti, jei turimi omenyje visi trys rinkimų lygiai. Galutinis jau yra būtent nacionalinio Riksdago rezultatas.