Norvegijos vairuotojai rugsėjo 1-ąją pasitiko su gerokai pasikeitusia degalų mokesčių sistema. Rugpjūčio 31-ąją baigė galioti laikinos priemonės, kuriomis pavasarį, smarkiai išaugus degalų kainoms, buvo sumažinta benzino ir dyzelino mokestinė našta.

Nuo rugsėjo 1-osios kelių naudojimo mokestis (norv. veibruksavgift) benzinui vėl siekia 3,77 NOK už litrą, o mineraliniam dyzelinui – 2,28 NOK už litrą.

Tačiau dyzelino atveju tai nėra vienintelis pokytis – kartu baigėsi ir laikinas CO₂ mokesčio sumažinimas.

Jeigu degalų pardavėjai visą papildomą mokestinę naštą perkeltų vartotojams, benzino kainai tenkantis poveikis gali siekti apie 4,41 NOK už litrą, o kelių dyzelino – apie 4,51 NOK už litrą su PVM.

Tai nereiškia, kad visose Norvegijos degalinėse kainos automatiškai pakils būtent tiek. Galutinę litro kainą lemia ir naftos bei naftos produktų kainos, Norvegijos kronos kursas, biodegalų dalis, tiekimo sąnaudos, degalinių maržos ir konkurencija.

Degalų kainos Norvegijoje priartėjo prie 30 kronų

Rugsėjo 1-osios rytą degalų kainos Norvegijoje jau buvo itin aukštos.

„Dagbladet Børsen“, remdamasis „DrivstoffAppen“ duomenimis, skelbė, kad 4.56 val. ryto dyzelino medianinė kaina siekė 27,85 NOK už litrą, o didžiausia tarp stebėtų degalinių užfiksuota kaina – 28,73 NOK.

95 markės benzino medianinė kaina tuo metu buvo 26,74 NOK už litrą, o didžiausia užfiksuota kaina siekė 27,53 NOK.

Duomenys buvo surinkti iš 256 dyzelinu ir 238 benzinu prekiaujančių degalinių.

Palyginti su kovo 1-ąja, skirtumas didžiulis. Dyzelino medianinė kaina pakilo nuo 19,22 iki 27,85 NOK už litrą. Tai yra 8,63 NOK, arba maždaug 44,9 proc.

95 markės benzino kaina per tą patį laikotarpį išaugo nuo 19,17 iki 26,74 NOK – 7,57 NOK, arba apie 39,5 proc.

Vis dėlto šio kelių mėnesių kainų augimo negalima priskirti vien rugsėjo 1-ąją pasibaigusioms mokesčių lengvatoms. Degalų kainas lemia ir tarptautinė rinka bei kiti ekonominiai veiksniai.

Kodėl nuo rugsėjo 1-osios Norvegijoje padidėjo degalų mokesčiai?

Laikinos lengvatos buvo įvestos pavasarį, kai Norvegijoje smarkiai išaugo degalų kainos.

Nuo balandžio 1-osios kelių naudojimo mokestis benzinui ir dyzelinui buvo laikinai sumažintas iki nulio.

Norvegijos Finansų ministerija skelbė, kad ši priemonė valstybės biudžeto pajamas turėjo sumažinti maždaug 3,3 mlrd. NOK.

Gegužės 1-ąją buvo sumažinti ir kai kurie CO₂ mokesčiai. Priemonės apėmė kelių dyzeliną, statybose naudojamą kurą, laivybą bei žvejybą.

Šių CO₂ mokesčių lengvatų poveikis valstybės biudžetui buvo vertinamas dar maždaug 2,2 mlrd. NOK.

Tačiau abi priemonės nuo pat pradžių buvo laikinos – jos galiojo tik iki rugpjūčio 31 dienos.

Todėl rugsėjo 1-ąją mokesčių tarifai grįžo į anksčiau 2026 metams nustatytą lygį.

Benzinui – iki 4,41 NOK už litrą papildomos mokestinės naštos

Norvegijos Finansų ministerijos skaičiavimu, sugrąžinto kelių naudojimo mokesčio poveikis benzinui, įskaitant PVM ir atsižvelgiant į įprastą benzino sudėtį, gali siekti apie 4,41 NOK už litrą.

Jeigu visas šis padidėjimas būtų perkeltas vartotojui, 50 litrų benzino kiekis vien dėl šio mokestinio pokyčio teoriškai kainuotų maždaug 220 NOK daugiau.

Tačiau realus kainos pokytis konkrečioje degalinėje gali būti kitoks.

Dyzelinui – du mokesčių pokyčiai vienu metu

Dyzelino atveju situacija sudėtingesnė.

Nuo rugsėjo 1-osios sugrąžintas 2,28 NOK už litrą kelių naudojimo mokestis. Įskaitant 25 proc. PVM, vien šio pakeitimo teorinis poveikis galutinei kainai siekia apie 2,85 NOK už litrą.

Tačiau tuo pat metu baigėsi ir laikinas CO₂ mokesčio sumažinimas kelių dyzelinui.

CO₂ mokestis mineraliniam dyzelinui vėl padidėjo nuo 3,09 iki 4,42 NOK už litrą.

„Dagbladet Børsen“ skaičiavimu, įvertinus abu rugsėjo 1-osios pokyčius, bendra kelių dyzelinui tenkanti papildoma mokestinė našta sudaro apie 3,61 NOK už litrą prieš PVM, arba maždaug 4,51 NOK už litrą su PVM.

Todėl 2,85 NOK skaičius apibūdina tik kelių naudojimo mokesčio sugrąžinimą, o ne visą rugsėjo 1-osios mokestinį poveikį dyzelinui.

Transporto įmonės skaičiuoja milijonines papildomas išlaidas

Degalų mokesčių sugrąžinimas ypač skaudžiai gali smogti įmonėms, kasdien sunaudojančioms didelius dyzelino kiekius.

Norvegijos sunkvežimių savininkų asociacijos NLF (Norges Lastebileier-Forbund) generalinis direktorius Knutas Gravråkas perspėja, kad vidutinio dydžio transporto bendrovei papildomos išlaidos gali būti skaičiuojamos septynženklėmis sumomis.

Jo teigimu, transporto įmonei, turinčiai dešimt sunkvežimių, mokesčių padidinimas gali reikšti daugiau kaip milijoną kronų papildomų išlaidų per metus.

Problema neapsiriboja vien galutine metine suma.

Transporto įmonės už brangesnius degalus turi mokėti iš karto, tačiau savo paslaugų kainų klientams dažnai negali pakeisti taip greitai. Dalis bendrovių dirba pagal sutartis, kuriose kainų perskaičiavimas galimas tik po tam tikro laikotarpio.

Todėl tarp didesnių išlaidų atsiradimo ir galimybės jas kompensuoti gali praeiti keli mėnesiai.

NLF perspėja, kad tai gali sukelti rimtą spaudimą įmonių likvidumui, ypač transporto bendrovėms, kurių pelno maržos jau dabar yra nedidelės.

Brangesnius degalus gali pajusti ir automobilio neturintys gyventojai

Degalų kainos Norvegijoje svarbios ne vien vairuotojams.

Sunkvežimiais kasdien gabenamas maistas, vaistai, degalai, statybinės medžiagos ir daugybė kitų prekių. Transportas taip pat yra neatsiejama prekybos, pramonės ir paslaugų sektorių dalis.

NLF vadovo vertinimu, didesnės transportavimo sąnaudos ilgainiui gali būti perkeliamos toliau per tiekimo grandinę ir galiausiai atsispindėti prekių bei paslaugų kainose.

Tai reiškia, kad dalį degalų mokesčių padidėjimo netiesiogiai gali pajusti ir žmonės, kurie patys automobilio neturi.

Vis dėlto tai yra verslo organizacijos prognozė. Kol kas negalima teigti, kad dėl rugsėjo 1-osios pakeitimų konkrečios prekės ar paslaugos būtinai pabrangs tam tikru dydžiu.

NLF perspėja ir apie transporto įmonių bankrotų riziką

Norvegijos sunkvežimių savininkų asociacija norėjo, kad laikina mokesčių lengvata būtų pratęsta bent iki metų pabaigos.

Organizacija baiminasi, kad staigus sąnaudų padidėjimas gali ypač stipriai paveikti finansiškai pažeidžiamas transporto bendroves.

Pasak NLF, net pelningai veikiančios įmonės gali susidurti su sunkumais, jeigu didesnes degalų išlaidas joms teks finansuoti kelis mėnesius iki tol, kol bus galima perskaičiuoti klientams taikomus tarifus.

Asociacija taip pat kelia platesnį klausimą – transporto sektoriaus reikšmę Norvegijos pasirengimui krizėms.

Sunkvežimiai užtikrina maisto, vaistų, degalų ir kitų būtiniausių prekių pristatymą į skirtingus šalies regionus. NLF nuomone, blogėjanti transporto bendrovių ekonominė padėtis gali turėti reikšmės ir šalies logistiniam atsparumui.

NLF vienija apie 3 tūkst. transporto įmonių, kurios iš viso eksploatuoja maždaug 20 tūkst. sunkvežimių ir turi apie 23 tūkst. darbuotojų.

Statybų sektorius: infrastruktūros projektai gali brangti

Degalų mokesčių sugrąžinimą kritikuoja ir Norvegijos mašinų rangovų asociacija MEF (Maskinentreprenørenes Forbund).

Organizacija vienija apie 2,4 tūkst. rangos įmonių, kurių bendra apyvarta siekia maždaug 115 mlrd. NOK. Jose dirba daugiau kaip 40 tūkst. žmonių.

MEF generalinė direktorė Julie Brodtkorb pabrėžia, kad mokesčių padidėjimas tenka sektoriui, kuriame ir taip susiduriama su didelėmis sąnaudomis bei nedideliu pelningumu.

Statybų ir infrastruktūros sektoriuje naudojama daug dyzelinu varomos sunkiosios technikos, todėl net kelių kronų papildomos sąnaudos vienam litrui dideliuose projektuose gali virsti reikšmingomis sumomis.

MEF atkreipia dėmesį, kad Norvegijai reikia didelių investicijų į kelius, apsaugą nuo nuošliaužų, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros tinklus bei gynybos infrastruktūrą.

Todėl brangesni degalai gali didinti ir dalies tokių projektų vykdymo sąnaudas.

Žvejams – ypač staigus CO₂ mokesčio padidėjimas

Dar viena smarkiai paveikta grupė – Norvegijos žvejai.

Netolimuose vandenyse dirbantiems žvejybos laivams CO₂ mokestis mineraliniam kurui nuo gegužės 1-osios buvo laikinai sumažintas iki nulio.

Nuo rugsėjo 1-osios jis vėl siekia 4,42 NOK už litrą.

Norvegijos žvejų asociacijos (Norges Fiskarlag) vadovas Janas Rogeris Lerbuktas „Børsen“ teigė, kad toks staigus pokytis reikšmingai padidina žvejybos laivyno sąnaudas.

Asociacijos skaičiavimu, pakrantės žvejybos laivas, per metus sunaudojantis apie 250 tūkst. litrų degalų, dėl CO₂ mokesčio gali patirti maždaug 1,1 mln. NOK papildomų metinių išlaidų.

Žvejams šias sąnaudas perkelti klientams sudėtingiau nei kai kurių kitų sektorių įmonėms, nes žuvies pardavimo kainas daugiausia lemia rinka.

Asociacija neatmeta galimybės, kad kai kurie laivai gali mažinti veiklos apimtis, rečiau išplaukti į jūrą arba ieškoti galimybių degalų įsipilti už Norvegijos ribų.

Ar degalai Norvegijoje pasieks 30 NOK už litrą?

Rugsėjo 1-osios rytą kai kuriose stebėtose degalinėse dyzelino kaina jau viršijo 28 NOK už litrą, todėl 30 NOK riba nebėra tolima.

Tačiau vien iš mokesčių pakeitimų negalima daryti išvados, kad visoje šalyje benzinas ar dyzelinas būtinai kainuos 30 NOK.

Degalų kainos Norvegijoje gali keistis net kelis kartus per dieną, o tarp skirtingų degalinių ir regionų pasitaiko didelių skirtumų.

Todėl svarbiausias rugsėjo 1-osios pokytis yra ne konkreti kaina degalinės švieslentėje, o tai, kad baigėsi kelių mėnesių laikinos mokesčių lengvatos.

Ką rugsėjo 1-osios pokyčiai reiškia Norvegijos gyventojams?

Pirmiausia tiesioginį poveikį pajus daug degalų sunaudojantys vairuotojai ir verslai.

Jeigu visa papildoma mokestinė našta būtų perkelta į mažmenines kainas, benzino kainai tenkantis poveikis gali siekti apie 4,41 NOK už litrą. Dyzelino atveju, įvertinus kelių naudojimo ir CO₂ mokesčių pokyčius, jis gali siekti apie 4,51 NOK už litrą su PVM.

Dar svarbesnis klausimas – kas nutiks vėliau.

Jeigu aukštos degalų kainos išsilaikys, transporto, statybų, žvejybos ir kitoms daug kuro naudojančioms įmonėms teks spręsti, kokią papildomų sąnaudų dalį jos gali prisiimti pačios ir kokią bandys perkelti klientams.

Todėl rugsėjo 1-osios degalų mokesčių pokyčiai gali būti aktualūs gerokai platesniam gyventojų ratui nei vien automobilių savininkams.