Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje nebegalioja 150 eurų riba, iki kurios siuntos iš ne ES šalių buvo atleidžiamos nuo muito. Vietoj jos laikinai, iki 2028 m. liepos 1 d., taikomas fiksuotas 3 eurų muitas už kiekvieną skirtingą prekės kategoriją siuntoje: pavyzdžiui, užsakymas su drabužiais, kosmetika ir elektronikos priedu gali būti apmokestintas keliais atskirais 3 eurų mokesčiais. Sprendimą 2025 m. gruodžio 12 d. patvirtino Europos Sąjungos Taryba, o jo teisinis pagrindas – Reglamentas (ES) 2026/382.

Pagal Tarybos pateiktą informaciją, naujoji tvarka apima apie 93 procentus viso ES importuojamo e. prekybos srauto, nes dauguma didelių platformų (tarp jų – Temu ir Shein) yra registruotos vadinamoje IOSS sistemoje, per kurią mokesčiai administruojami centralizuotai. Laikinas 3 eurų mokestis galios tol, kol pradės veikti bendra ES muitinės duomenų platforma (Customs Data Hub) – tik tada siuntoms bus taikomi įprasti, nuo konkrečios prekės rūšies priklausantys muitų tarifai.

Kaip tai paveikė prekybą Švedijoje

Švedijos prekybos asociacija Svensk Handel praneša, kad 2026 m. liepą švedai iš Temu ir Shein pirko maždaug perpus mažiau nei praėjusių metų liepą. Tai asociacijos, o ne Švedijos muitinės (Tullverket) oficiali statistika – nepriklausomo, valstybinio šio skaičiaus patvirtinimo kol kas nėra, tačiau jis atspindi ryškią prekybininkų pastebimą tendenciją po naujo muito įvedimo.

Danija, kaip Europos Sąjungos narė, tą patį muitą taiko automatiškai – Danijos muitinė (Toldstyrelsen) patvirtina, kad nuo liepos 1 d. siuntoms iš ne ES parduotuvių taikomas toks pat 3 eurų (apie 22 Danijos kronų) mokestis už prekės kategoriją, o vėliausiai iki lapkričio 1 d. turėtų atsirasti ir papildomas tvarkymo mokestis. Prekės grąžinimo atveju šis muitas negrąžinamas.

Kodėl Norvegijoje viskas kitaip – kol kas

Norvegija nėra Europos Sąjungos muitų sąjungos dalis, todėl šis pokytis jai tiesiogiai negalioja. Šalyje toliau veikia sava, vadinamoji VOEC sistema: siuntos iki 3000 Norvegijos kronų vertės ir toliau atleidžiamos nuo muito, o pridėtinės vertės mokestis įskaičiuojamas jau pirkimo metu.

Būtent šis skirtumas kelia nerimą Norvegijos prekybos sektoriui ir vartotojų teisių gynėjams. Norvegijos prekybos asociacija Virke ir Vartotojų taryba (Forbrukerrådet) viešai ragina valdžią sekti ES pavyzdžiu, baimindamiesi, kad Norvegija taps patrauklesne, palyginti su kaimyninėmis šalimis, rinka pigioms siuntoms iš Kinijos platformų. Net Finansų ministerijos atstovai yra pripažinę, kad dabartinė muito išimtis „principo požiūriu nėra pageidautina", tačiau kol kas ji išlieka. 2026 m. birželio 7 d. Norvegijos parlamentas (Stortingas), tvirtindamas patikslintą valstybės biudžetą, pavedė Vyriausybei išanalizuoti galimas priemones, kurios suderintų Norvegijos tvarką su kaimyninėmis šalimis – tačiau tai kol kas tik pavedimas atlikti analizę, o ne priimtas sprendimas ar konkretus terminas.

Ką verta žinoti perkant iš užsienio platformų

Skaitytojams, planuojantiems pirkinius iš Temu, Shein ar panašių ne ES platformų, verta žinoti: Švedijoje ir Danijoje galutinė kaina dabar gali būti didesnė, nei rodoma platformoje, nes prie kiekvienos skirtingos prekės kategorijos siuntoje pridedamas papildomas muitas. Norvegijoje kol kas tokio pokyčio nėra, tačiau, atsižvelgiant į vykstančią politinę diskusiją, situacija gali pasikeisti ateityje.

Lietuviams, gyvenantiems Švedijoje ir Danijoje, pokytis jau aktualus dabar. Perkant iš Kinijos e-prekybos platformų, galutinė kaina paprastai bus didesnė nei anksčiau. Lietuviai Norvegijoje kol kas naudojasi senąja, palankesne tvarka, tačiau verta stebėti, ar Vyriausybės pavesta analizė ateityje atves prie panašių pokyčių ir Norvegijoje.