Švedijoje iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių rinkimų liko kiek daugiau nei savaitė, tačiau nemaža dalis rinkėjų savo pasirinkimą jau padarė.

Valmyndigheten duomenimis, iki penktadienio iš anksto jau balsavo apie 1,4 mln. rinkėjų.

Tai reiškia ne tik didelį susidomėjimą išankstiniu balsavimu. Didėjantis anksti balsuojančių žmonių skaičius keičia ir pačią rinkimų kampaniją – partijoms lieka vis mažiau rinkėjų, kuriuos dar galima įtikinti paskutinėmis kampanijos dienomis.

Geteborgo universiteto politikos mokslų profesorius ir rinkimų ekspertas Henrikas Ekengrenas Oscarssonas „Aftonbladet“ teigia, kad rinkimų rezultatas tam tikra prasme jau pradeda formuotis.

Maždaug pusė rinkėjų gali balsuoti dar iki rinkimų dienos

Išankstinis balsavimas Švedijoje prasidėjo rugpjūčio 26 dieną ir tęsis iki pat rinkimų dienos – rugsėjo 13-osios.

Henrikas Ekengrenas Oscarssonas prognozuoja, kad šiemet iš anksto gali balsuoti maždaug pusė rinkėjų.

Viena svarbiausių tokio populiarumo priežasčių – patogumas.

Norint balsuoti iš anksto nereikia laukti rugsėjo 13-osios ar vykti būtent į savo rinkimų apylinkę. Išankstinį balsą galima atiduoti bet kurioje tam skirtoje balsavimo vietoje visoje Švedijoje.

Tai suteikia gerokai daugiau lankstumo žmonėms, kurie dirba, keliauja ar rinkimų dieną negalės būti savo gyvenamojoje vietoje.

Išankstinis balsavimas keičia partijų kampanijas

Didelis iš anksto balsuojančių rinkėjų skaičius turi ir politinių pasekmių.

Tradiciškai paskutinės dienos prieš rinkimus laikomos vienu svarbiausių kampanijos etapų. Partijos skelbia paskutinius politinius pasiūlymus, rengia debatus, mobilizuoja savo rinkėjus ir mėgina įtikinti dar neapsisprendusius.

Tačiau jeigu milijonai žmonių savo balsą jau atidavė, dalies rinkėjų paskutinės kampanijos savaitės įvykiai praktiškai nebepasieks.

Henrikas Ekengrenas Oscarssonas atkreipia dėmesį ir į situaciją, kai partijų rinkimų programos ar svarbūs pasiūlymai paskelbiami jau prasidėjus balsavimui.

Šiemet, likus devynioms dienoms iki rinkimų, balsą jau buvo atidavę apie 1,4 mln. žmonių.

Partijos taip pat prisitaiko

Keičiasi ir pačių partijų strategija.

Pasak rinkimų eksperto, politinės partijos vis aktyviau skatina savo šalininkus nelaukti rinkimų dienos ir balsuoti iš anksto.

Tokios strategijos logika paprasta: kuo anksčiau partijos rėmėjas atiduoda balsą, tuo mažesnė rizika, kad rugsėjo 13 dieną jis dėl darbo, ligos, kelionės ar kitų aplinkybių apskritai nenueis balsuoti.

Todėl išankstinis balsavimas tampa ne tik rinkėjo patogumo klausimu, bet ir svarbia partijų rinkėjų mobilizavimo priemone.

Techninė klaida paveikė apie 4 000 rinkėjų

Didelį dėmesį penktadienį sukėlė ir Valmyndigheten pranešimas apie techninę problemą išankstinio balsavimo sistemoje.

Institucija rugsėjo 4 dieną paskelbė, kad klaida buvo aptikta ketvirtadienį.

Ji paveikė maždaug 4 000 rinkėjų.

Valmyndigheten duomenimis, dalis rinkėjų sistemoje buvo pažymėti kaip balsavę du kartus, o kitais atvejais balsas buvo užregistruotas prie kito rinkėjo.

Problema buvo susijusi su technine Valmyndigheten IT sistemos klaida.

Institucija pabrėžia, kad nėra požymių, jog incidentą būtų sukėlęs išorinis įsikišimas ar poveikis.

Klaida jau sustabdyta

Valmyndigheten praneša, kad naktį buvo įdiegtas techninis sprendimas, kuris sustabdė klaidą.

Penktadienio rytą išankstinis balsavimas prasidėjo kaip planuota, o rinkėjai sistemoje vėl registruojami tinkamai.

Vis dėlto dabar institucijai tenka spręsti, kas nutiks maždaug 4 000 jau paveiktų atvejų.

Valmyndigheten kartu su savo IT paslaugų tiekėju Skatteverket analizuoja duomenis ir bando nustatyti kuo daugiau rinkėjų, kuriuos paveikė klaida.

Institucija incidentą vadina rimtu.

Kas nutiks paveiktiems balsams?

Tai šiuo metu yra svarbiausias klausimas.

Valmyndigheten mano, kad greičiausiai pavyks identifikuoti dalį maždaug 4 000 paveiktų rinkėjų.

Tačiau oficialiame rugsėjo 4 dienos pranešime institucija taip pat nurodo, kad balsai, susieti su rinkėjais, kurių nepavyks identifikuoti, bus atmesti.

Kiek tokių atvejų galiausiai bus, kol kas nėra žinoma.

Todėl šiuo metu dar per anksti spręsti, kokią galutinę įtaką techninis incidentas galėtų turėti balsų skaičiavimui.

Valmyndigheten tęsia analizę.

Ar saugu dabar balsuoti iš anksto?

Valmyndigheten teigia, kad techninė problema jau pašalinta ir analogiška klaida neturėtų pasikartoti.

Penktadienį balsavimas tęsiamas įprastai, o rinkėjai registruojami teisingai.

Todėl institucija nėra paskelbusi raginimo stabdyti ar atidėti išankstinį balsavimą.

Švedijoje iš anksto balsuoti galima iki pat rugsėjo 13 dienos.

Kur galima balsuoti iš anksto?

Vienas didžiausių Švedijos išankstinio balsavimo sistemos privalumų yra tai, kad rinkėjas neprivalo balsuoti savo gyvenamojoje savivaldybėje.

Išankstinį balsą galima atiduoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visoje Švedijoje.

Valmyndigheten savo interneto svetainėje skelbia balsavimo vietų adresus, darbo laiką ir informaciją apie jų prieinamumą.

Išankstinis balsavimas vyksta nuo rugpjūčio 26-osios iki rugsėjo 13 dienos imtinai.

Svarbu žinoti, kad rinkimų dieną išankstinio balsavimo vietų bus gerokai mažiau nei ankstesnėmis dienomis.

Ar reikia turėti röstkort?

Ne.

2026 metų rinkimuose balsuojant iš anksto röstkort turėti neprivaloma.

Rinkėjas turi patvirtinti savo tapatybę. Tam galima pateikti, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą arba pasą.

2026 metų rinkimuose tapatybei patvirtinti taip pat galima naudoti „BankID“ arba „Freja eID+“ skaitmeninį asmens dokumentą, jeigu jį patikrina balsavimo vietos darbuotojas.

Jeigu žmogus neturi tinkamo asmens dokumento, jo tapatybę tam tikromis sąlygomis gali patvirtinti kitas pilnametis asmuo, kuris pats turi pateikti savo tapatybės dokumentą.

Persigalvojote po išankstinio balsavimo? Balsą galima pakeisti

Švedijos rinkimų sistema turi dar vieną svarbią taisyklę, apie kurią žino ne visi rinkėjai.

Iš anksto atiduotą balsą galima pakeisti.

Jeigu žmogus jau balsavo iš anksto, tačiau vėliau persigalvojo, rinkimų dieną – rugsėjo 13-ąją – jis gali nuvykti į savo rinkimų apylinkę ir balsuoti dar kartą.

Tokiu atveju skaičiuojamas rinkimų dieną atiduotas balsas.

Tačiau negalima tiesiog kelis kartus balsuoti iš anksto – tam taikomos kitos taisyklės.

Svarbu Švedijoje gyvenantiems lietuviams

Lietuvos pilietybę turintiems Švedijos gyventojams svarbu atskirti tris tą pačią dieną vykstančius rinkimus.

Norint balsuoti Švedijos Riksdago rinkimuose, reikia būti Švedijos piliečiu ir atitikti kitus balsavimo teisės reikalavimus.

Tačiau Lietuvos pilietis yra Europos Sąjungos pilietis. Todėl sulaukęs 18 metų ir būdamas registruotas kaip gyvenantis atitinkamoje Švedijos savivaldybėje bei regione jis gali turėti teisę balsuoti savivaldybės ir regiono rinkimuose, net jeigu neturi Švedijos pilietybės.

Kuriuose konkrečiai rinkimuose žmogus turi teisę dalyvauti, nurodoma jo röstkort.

Todėl Švedijoje gyvenantiems lietuviams nereikėtų automatiškai manyti, kad neturint Švedijos pilietybės rugsėjo 13-osios rinkimai jų neliečia.

Iki rinkimų – devynios dienos

Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimai vyks sekmadienį, rugsėjo 13 dieną.

Tačiau faktas, kad jau rugsėjo 4-ąją iš anksto balsavo apie 1,4 mln. rinkėjų, rodo, kad didelei visuomenės daliai rinkimų diena faktiškai jau atėjo.

Politologai prognozuoja, kad išankstiniu balsavimu gali pasinaudoti maždaug pusė rinkėjų.

Tai keičia ir rinkimų kampanijos logiką: kiekvieną dieną mažėja žmonių, kurių pasirinkimą dar gali pakeisti debatai, nauji partijų pažadai ar paskutinės kampanijos savaitės įvykiai.

Tuo pat metu Valmyndigheten dabar turi išspręsti techninės klaidos paveiktų maždaug 4 000 rinkėjų situaciją.

Iki rinkimų likus kiek daugiau nei savaitei, abi temos – rekordinį mastą įgaunantis išankstinis balsavimas ir techninės sistemos patikimumas – tapo svarbia Švedijos rinkimų kampanijos dalimi.