Švedijoje rugsėjo 13 d. vyks Riksdago, taip pat regionų ir savivaldybių tarybų rinkimai. Tai didžiausias politinis įvykis šalyje šiais metais – jo rezultatai nulems tiek nacionalinės valdžios sudėtį, tiek vietos savivaldos kryptį artimiausiems ketveriems metams.

Nemažai daliai Švedijoje gyvenančių lietuvių ši data aktuali ne tik kaip stebėtojams. Dalis jų patys turi teisę balsuoti – tačiau taisyklės skiriasi priklausomai nuo to, apie kokio lygio rinkimus kalbama.

Kur lietuviai gali balsuoti

Pagal Švedijos rinkimų administracijos (Valmyndigheten) skelbiamą tvarką, Europos Sąjungos, taip pat Islandijos ir Norvegijos piliečiai, registruoti gyventojų registre (folkbokförda) konkrečioje savivaldybėje ar regione, automatiškai įgyja teisę balsuoti tos savivaldybės ir regiono tarybos rinkimuose. Jokio minimalaus gyvenimo Švedijoje laikotarpio tokiu atveju nereikalaujama – pakanka rinkimų dieną būti oficialiai registruotam gyventoju.

Praktiškai tai reiškia, kad lietuvis, prieš kelis mėnesius persikėlęs gyventi į Švediją ir oficialiai užsiregistravęs, gali balsuoti savo savivaldybės ir regiono rinkimuose, net jeigu Švedijoje gyvena neilgai.

Kitokia tvarka taikoma piliečiams iš valstybių, nepriklausančių ES, Islandijai ar Norvegijai: jiems, norint balsuoti savivaldybių ir regionų rinkimuose, būtina būti registruotiems Švedijoje bent trejus metus iš eilės iki rinkimų dienos.

Kodėl Riksdago rinkimuose balsuoti negalima

Riksdago, tai yra nacionalinio parlamento, rinkimuose gali dalyvauti tik Švedijos piliečiai – nesvarbu, kiek metų kitos šalies pilietis gyvena Švedijoje ar kokį leidimą gyventi turi. Todėl dauguma Švedijoje gyvenančių lietuvių, neturinčių Švedijos pilietybės, dėl Riksdago sudėties balsuoti negalės. Jiems prieinamas tik savivaldybės ir regiono lygmuo.

Šis skirtumas kartais sukelia nesusipratimų – žmonės, gavę balsavimo kortelę, mano galintys balsuoti visuose trijuose biuleteniuose, nors iš tikrųjų jiems priklauso tik dalis.

Kaip veikia įtraukimas į rinkėjų sąrašą

Rinkėjų sąrašas (röstlängd) savivaldybių ir regionų rinkimams sudaromas automatiškai, remiantis Mokesčių agentūros (Skatteverket) gyventojų registro duomenimis maždaug mėnesį iki rinkimų dienos. Visiems, turintiems balsavimo teisę, rinkimų administracija automatiškai išsiunčia balsavimo kortelę (röstkort) – skaitmeninę, jei žmogus naudojasi skaitmenine pašto dėžute, arba popierinę.

Papildomai registruotis dėl savivaldybės ar regiono rinkimų ES piliečiams nereikia – užtenka būti oficialiai registruotam gyventoju iki sąrašo sudarymo momento. Tiems, kurie į Švediją persikraustė visai neseniai, verta atkreipti dėmesį: jeigu registracija gyventojų registre įforminta pernelyg vėlai, žmogus šio rinkimų ciklo sąraše gali ir neatsirasti.

Kada prasideda balsavimas

Ankstyvasis balsavimas (förtidsröstning) Švedijoje prasideda 2026 m. rugpjūčio 26 d. ir tęsiasi iki pačios rinkimų dienos. Balsuoti anksčiau laiko galima specialiuose balsavimo punktuose – nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje žmogus gyvena.

Svarbiausios datos glaustai: ankstyvasis balsavimas prasideda rugpjūčio 26 d., rinkėjų sąrašas savivaldybių ir regionų rinkimams sudaromas maždaug mėnesį iki balsavimo dienos, o pati rinkimų diena – rugsėjo 13-oji.

Ką daryti, jei kyla neaiškumų

Jeigu artėjant rinkimams balsavimo kortelė neatkeliauja arba kyla abejonių dėl balsavimo teisės, savo statusą galima patikrinti tiesiogiai per Valmyndigheten arba savo savivaldybės rinkimų komisiją. Oficiali informacija švedų ir anglų kalbomis skelbiama val.se svetainėje.

Balsavimo teisė savivaldybių ir regionų rinkimuose – viena iš nedaugelio galimybių, kai užsienio pilietis, dar neturintis Švedijos pilietybės, gali tiesiogiai paveikti sprendimus, liečiančius jo kasdienį gyvenimą: mokyklas, sveikatos priežiūrą, viešąjį transportą ar vietos mokesčius. Švedijoje gyvenančių lietuvių bendruomenei tai reali, dažnai nepastebima galimybė dalyvauti priimant sprendimus, kurie tiesiogiai veikia jų kasdienybę.