Švedijos parlamentas (Riksdag) 2026 m. rugpjūčio 13 d. neeiliniame posėdyje balsuos dėl vienos svarbiausių pastarųjų metų baudžiamosios teisės reformų. Vyriausybė siekia sugriežtinti bausmių skyrimo tvarką ir panaikinti vadinamąją „bausmių nuolaidą“ (šved. mängdrabatt), taikomą asmenims, nuteistiems už kelis nusikaltimus.

Vis dėlto keturios opozicinės partijos paskelbė balsuosiančios prieš įstatymo projektą. Jos teigia neprieštaraujančios pačiai reformos krypčiai, tačiau kritikuoja nepakankamai aiškias naujojo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo taisykles.

Vyriausybė siekia griežtinti bausmių sistemą

Siūloma reforma yra platesnės Švedijos Vyriausybės kovos su organizuotu nusikalstamumu programos dalis. Vienas pagrindinių jos tikslų – panaikinti praktiką, kai už kelis padarytus nusikaltimus skiriama mažesnė bendra bausmė, nei būtų sudėjus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai.

Šiuo metu Švedijoje galioja sistema, pagal kurią teismas, skirdamas bausmę už kelis nusikaltimus, paprastai taiko mažesnę bendrą bausmę nei paprasta visų bausmių suma. Tokia tvarka vadinama mängdrabatt.

Vyriausybė mano, kad ši praktika nebeatitinka visuomenės lūkesčių ir nepakankamai atspindi padarytų nusikaltimų mastą. Todėl siūloma jos atsisakyti.

Be to, projekte numatoma atsisakyti bendros nuostatos, kad, kai tik įmanoma, reikėtų vengti laisvės atėmimo bausmės. Tikimasi, kad ateityje teismai dažniau skirs realias laisvės atėmimo bausmes.

Kodėl opozicija balsuos prieš?

Socialdemokratai, Kairiųjų partija, Žaliųjų partija ir Centro partija teigia, kad griežtesnės bausmės savaime nėra problema. Jų nuomone, didžiausias trūkumas – nepakankamai aiškiai apibrėžtos pereinamojo laikotarpio taisyklės.

Opozicija siekia, kad būtų tiksliai nustatyta, kaip naujasis įstatymas bus taikomas byloms, kurios jau nagrinėjamos teismuose, arba nusikaltimams, padarytiems iki reformos įsigaliojimo.

Pasak opozicijos atstovų, teisinis aiškumas yra būtinas siekiant išvengti skirtingo įstatymo aiškinimo ir užtikrinti vienodą jo taikymą visoje šalyje.

Ar reforma vis tiek gali būti priimta?

Nepaisant opozicijos nepritarimo, tikimasi, kad įstatymo projektas bus patvirtintas.

Švedijos Vyriausybę remiančios Tidö susitarimo partijos – Nuosaikiųjų partija, Krikščionys demokratai, Liberalai ir Švedijos demokratai – parlamente turi pakankamą balsų skaičių reformai priimti.

Jeigu įstatymas bus patvirtintas, jis taps dar vienu žingsniu įgyvendinant Vyriausybės pažadą griežtinti baudžiamąją politiką ir stiprinti kovą su gaujų nusikalstamumu, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Švedijos vidaus politikos temų.

Reforma – platesnės baudžiamosios politikos dalis

Pastaraisiais metais Švedijos Vyriausybė inicijavo daugybę baudžiamosios teisės pakeitimų. Jais siekiama didinti bausmes už sunkius nusikaltimus, suteikti daugiau galių teisėsaugos institucijoms ir efektyviau kovoti su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis.

Rugpjūčio 13 d. parlamento posėdyje kartu su bausmių sistemos reforma bus svarstomi ir kiti įstatymų projektai, susiję su migracijos politika bei vidaus saugumo stiprinimu.

Jeigu įstatymas bus priimtas, ateityje už kelias nusikalstamas veikas nuteisti asmenys galės tikėtis griežtesnių bausmių nei pagal iki šiol galiojusią sistemą.