Švedijoje rugsėjo 21 d. prasidėjo nacionalinė pasirengimo krizėms savaitė „Beredskapsveckan 2026“, kuri tęsis iki rugsėjo 27 d. Šiemet ji rengiama jau dešimtą kartą, o pagrindinė žinutė – „Du är en del av Sveriges totalförsvar“, arba „Tu esi Švedijos totalinės gynybos dalis“. Kampaniją koordinuoja Myndigheten för civilt försvar (MCF), o visoje šalyje prie jos jungiasi savivaldybės, regionai, mokyklos, darbovietės, savanoriškos organizacijos ir kitos institucijos. Šių metų tikslas – ne gąsdinti gyventojus, o priminti, kad krizės pradžioje labai svarbu gebėti bent kurį laiką pasirūpinti pagrindiniais savo ir šeimos poreikiais savarankiškai.

MCF pabrėžia, kad kuo daugiau žmonių gali patys pasirūpinti vandeniu, maistu, šiluma, informacija ir kitais būtiniausiais dalykais, tuo daugiau visuomenės išteklių krizės metu galima skirti tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Pasirengimas gali būti svarbus ne tik karo atveju. Ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas, ekstremalūs orai, vandens tiekimo problemos, ryšio sutrikimai ar kita didesnė krizė gali per labai trumpą laiką pakeisti įprastą kasdienybę.

Pagrindinė rekomendacija – pasiruošti septynioms dienoms

Švedijos civilinės saugos institucija rekomenduoja, kad visi, kurie turi galimybę, namuose būtų pasirengę savarankiškai išsiversti mažiausiai septynias dienas. Tai vadinama „hemberedskap“. Svarbu suprasti, kad kalbama ne apie vieną standartinę dėžę, kuri tiktų visiems. Šeima su mažais vaikais, žmogus, vartojantis receptinius vaistus, augintinių turintis namų ūkis ar individualiame name gyvenantys žmonės turės skirtingų poreikių.

Ilgesnio elektros tiekimo sutrikimo metu gali nebeveikti šildymas, viryklė, šaldytuvas ir šaldiklis. Gali sutrikti vandens tiekimas, neveikti mobilusis ryšys ir internetas, atsiskaitymai kortelėmis ar bankomatai. Degalinėse gali būti sunku atsiskaityti arba išvis gauti degalų, o viešasis transportas gali važiuoti ribotai. Todėl pasirengimo esmė – iš anksto apgalvoti ne vien maistą, bet visą kasdienybės grandinę.

Vanduo – pirmas dalykas, kurį verta suplanuoti

Vanduo yra viena svarbiausių namų atsargų. MCF rekomenduoja turėti švarias talpas, kuriose prireikus būtų galima laikyti geriamąjį vandenį. Krizės metu vandens reikia ne tik gerti, bet ir maistui ruošti bei būtiniausiai higienai. Todėl verta iš anksto apgalvoti, kiek jo realiai reikėtų jūsų šeimai ir kur talpas būtų galima laikyti.

Jeigu savivaldybė krizės metu įrengtų vandens dalijimo punktus, savo talpos taip pat būtų būtinos vandeniui parsinešti. Gyvenantiems daugiabučiuose pravartu pagalvoti, kaip pilnas vandens talpas būtų galima užnešti laiptais, jei neveiktų liftas.

Maistas: rinkitės tai, ką šeima iš tikrųjų valgo

Namų atsargoms geriausiai tinka ilgai negendantis, energijos suteikiantis maistas, kurį galima valgyti iš karto arba paruošti naudojant nedaug vandens ir energijos. Tai gali būti konservai, kruopos, makaronai, traškioji duona, riešutai, džiovinti vaisiai ir kiti įprastai šeimos vartojami produktai. Atsargų nereikia sukaupti per vieną dieną – jas galima papildyti palaipsniui ir reguliariai sunaudoti, kad produktai nepasentų.

Jeigu dingsta elektra, pirmiausia verta suvartoti šaldytuve esančius greičiau gendančius produktus, vėliau – šaldiklio atsargas, o tik tada pereiti prie ilgai negendančio maisto. Jei planuojama naudoti turistinę viryklę ar kitą alternatyvų maisto gaminimo būdą, būtina laikytis priešgaisrinės saugos ir gamintojo instrukcijų.

Šiluma, šviesa ir ryšys

Šaltuoju metų laiku ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas gali greitai atvėsinti būstą. Pravartu turėti šiltų drabužių, antklodžių ar miegmaišių ir iš anksto žinoti, kuriame kambaryje būtų lengviausia išlaikyti šilumą. Šviesai naudingi žibintuvėliai ir atsarginės baterijos.

Telefonui svarbu turėti įkrautą išorinę bateriją. Tačiau vien telefonu pasikliauti nereikėtų, nes gali sutrikti mobilusis tinklas ar internetas. MCF rekomenduoja turėti baterijomis, saulės energija ar rankenėle veikiantį radiją. Krizės metu Sveriges Radio P4 yra vienas svarbiausių oficialios informacijos kanalų. Taip pat verta svarbiausius telefono numerius užsirašyti ant popieriaus.

Vaistai ir individualūs šeimos poreikiai

Žmonėms, kurie reguliariai vartoja vaistus ar naudoja medicinos priemones, pasirengimas turi būti individualus. Reikėtų apgalvoti, kokių vaistų ir priemonių gali prireikti, jeigu kelias dienas būtų sunkiau pasiekti vaistinę ar sveikatos priežiūros paslaugas. Namuose taip pat pravartu turėti pirmosios pagalbos priemonių ir higienos reikmenų.

Šeimos su kūdikiais turėtų pagalvoti apie sauskelnes, mišinį ar kitus būtinus produktus. Gyvūnų šeimininkams reikėtų nepamiršti pašaro, vandens ir vaistų augintiniams. Svarbiausia – ne kopijuoti bendrą sąrašą, o pritaikyti jį savo namų ūkiui.

Kodėl rekomenduojama turėti ir grynųjų?

Elektros ar ryšio sutrikimas gali paveikti kortelių terminalus, bankomatus ir kitus skaitmeninius mokėjimus. MCF, remdamasi Riksbank rekomendacijomis, nurodo orientyrą – namuose turėti maždaug 1 000 SEK grynaisiais vienam suaugusiajam, pageidautina skirtingų nominalų kupiūromis. Tai nėra privaloma suma, o praktinis orientyras maždaug savaitės būtiniausiems pirkiniams.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Švedijoje numatyta galimybė tam tikrus gyvybiškai svarbių prekių – pavyzdžiui, maisto, vaistų ir degalų – pirkimus kortele atlikti ir sutrikus duomenų ryšiui. Vis dėlto institucijos rekomenduoja turėti kelis atsiskaitymo būdus, nes krizės pobūdis gali būti skirtingas.

Ką galima padaryti jau šiandien?

Pradėti galima nuo labai paprasto patikrinimo: ar namuose yra vandens talpų, kelioms dienoms tinkamo maisto, žibintuvėlis, atsarginės baterijos, įkrautas powerbankas, svarbiausi vaistai, šiltų drabužių ir šiek tiek grynųjų. Tada verta aptarti su šeima, ką darytumėte, jeigu kelias dienas neveiktų elektra, internetas ar mobilusis ryšys.

MCF siūlo ir nemokamą internetinę užduotį „Sju dagar“. Joje per maždaug 15 minučių galima pereiti savaitės trukmės elektros tiekimo sutrikimo scenarijų, priimti sprendimus ir pasitikrinti, ko trūktų jūsų pasirengimui. Beredskapsveckan esmė būtent tokia: ne kaupti daiktus iš baimės, o ramiai pasiruošti tam, kad netikėta situacija būtų lengviau valdoma.