Švedijos skubiosios pagalbos skyriuose moterys vidutiniškai praleidžia daugiau laiko nei vyrai. Toks skirtumas nustatytas visose amžiaus grupėse, tačiau jo priežastys kol kas nėra aiškiai nustatytos.
Naujausi Švedijos socialinių reikalų valdybos „Socialstyrelsen“ duomenys rodo, kad 2025 metais pacientų buvimo skubiosios pagalbos skyriuje trukmės mediana buvo keturios valandos ir 16 minučių. Vis dėlto moterys šiuose skyriuose nuosekliai praleisdavo daugiau laiko nei vyrai, nepaisant jų amžiaus. Didžiausi skirtumai nustatyti 19–49 metų pacientų grupėje.
Skirtumas kartojasi ne pirmus metus
Pacientų priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje eilė nesudaroma vien pagal atvykimo laiką. Pirmiausia turi būti priimami tie pacientai, kurių būklė sunkiausia ir kuriems pagalbos reikia skubiausiai. Nepaisant to, statistika rodo nuolatinį moterų ir vyrų laukimo bei bendros buvimo skyriuje trukmės skirtumą.
„Matome, kad šis reiškinys kartojasi metai iš metų. Šiuo metu nežinome, kas jį lemia, tačiau šį klausimą reikėtų išsamiau tirti, pavyzdžiui, atliekant mokslinius tyrimus“, – laikraščiui „Göteborgs-Posten“ sakė „Socialstyrelsen“ medicinos ekspertas Bruno Ziegleris. Viena iš galimų priežasčių, kurias nurodo tyrėjai, yra tai, kaip medicinos darbuotojai vertina moterų patiriamą skausmą. Kyla klausimų, ar moterų simptomai ir skausmo intensyvumas visais atvejais vertinami taip pat rimtai kaip vyrų. Vis dėlto „Socialstyrelsen“ pabrėžia, kad turimų duomenų nepakanka tiksliai paaiškinti, kodėl moterys skubiosios pagalbos skyriuose praleidžia daugiau laiko.
Skirtumai tarp regionų siekia beveik dvi valandas
Pacientų buvimo skubiosios pagalbos skyriuose trukmė labai skiriasi ir įvairiuose Švedijos regionuose. 2025 metais ilgiausia buvimo trukmės mediana nustatyta Skonės regione. Čia pacientai skubiosios pagalbos skyriuje praleisdavo vidutiniškai keturias valandas ir 57 minutes. Trumpiausia buvimo trukmė nustatyta Jonšiopingo regione – trys valandos ir dvi minutės.
Skirtumas tarp šių regionų siekė beveik dvi valandas.
Vertinant laiką nuo paciento registracijos iki pirmosios gydytojo apžiūros, ilgiausiai teko laukti Vakarų Jotalando regione, o trumpiausiai – Norboteno regione.
Pasak „Socialstyrelsen“, tokie skirtumai rodo, kad pacientų laukimo trukmei gali turėti įtakos ne tik jų sveikatos būklė, bet ir ligoninių darbo organizavimas, darbuotojų skaičius bei taikomi darbo metodai.
Kaip pacientai priimami skubiosios pagalbos skyriuje?
Atvykus į skubiosios pagalbos skyrių pirmiausia atliekamas paciento būklės įvertinimas, vadinamas triažu. Slaugytojas nustato, kaip skubiai žmogui reikalinga medicinos pagalba. Sunkiausios būklės pacientai priimami pirmiausia, todėl vėliau atvykęs žmogus gali būti apžiūrėtas anksčiau už tuos, kurie laukia ilgiau.
Laukimo iki gydytojo apžiūros laikas skaičiuojamas nuo paciento registracijos iki pirmojo gydytojo įvertinimo. Bendra buvimo trukmė apima visą laiką nuo registracijos iki išvykimo iš skubiosios pagalbos skyriaus arba paguldymo į ligoninę.
Statistikoje pateikiama mediana reiškia, kad pusė pacientų skyriuje praleido mažiau nei nurodytą laiką, o kita pusė – daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad Švedijos skubiosios pagalbos sistemoje išlieka tiek lyčių, tiek regioninių skirtumų. Specialistų teigimu, norint suprasti jų priežastis, reikėtų išsamesnių tyrimų.