Försäkringskassan – tai institucija, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria beveik kiekvienas Švedijoje gyvenantis ar dirbantis žmogus: nuo vaiko gimimo iki ligos ar senatvės. Tačiau išmokų sistema gana išsišakojusi, o dalis jų priklauso ne nuo pilietybės, o nuo to, ar esate laikomas „apdraustu Švedijoje“. Apžvelgiame pagrindines Försäkringskassan išmokas, kurios gali būti aktualios Švedijoje gyvenantiems lietuviams.

Kas yra Försäkringskassan

Försäkringskassan – Švedijos socialinio draudimo agentūra, administruojanti didžiąją dalį valstybės mokamų socialinių išmokų: nuo vaiko pinigų ir tėvystės išmokų iki ligos pašalpos, būsto pašalpos ir dalies su neįgalumu susijusių išmokų. Dauguma paraiškų teikiamos internetu, per „Mina sidor“ portalą, prisijungus su BankID.

Kas laikomas apdraustu Švedijoje

Teisė į Försäkringskassan išmokas priklauso ne nuo pilietybės, o nuo apdraudimo statuso. Skiriami du pagrindiniai tipai: su darbu susijusios išmokos (arbetsbaserade), tokios kaip ligos pašalpa ar tėvystės išmoka, priklauso dirbantiems Švedijoje, net jei gyvenama kitoje ES šalyje; o su gyvenamąja vieta susijusios išmokos (bosättningsbaserade), tokios kaip vaiko pinigai ar būsto pašalpa, paprastai priklauso gyvenantiems Švedijoje, net jei dirbama užsienyje. ES piliečiams galioja bendras principas – apdraudžiama toje šalyje, kurioje dirbama, tačiau šeimos išmokoms (vaiko pinigams, tėvystės išmokoms, būsto pašalpai) taikomos specialios ES taisyklės, leidžiančios gauti Švedijos ir gyvenamosios šalies išmokų skirtumą, jei Švedijos tarifai didesni.

Norint gauti išmokas, dažniausiai reikalingas asmens kodas (personnummer) arba, jo neturint, koordinacinis numeris (samordningsnummer), kurį Försäkringskassan gali užsakyti iš Skatteverket pateikus asmens tapatybės dokumentus.

Vaiko pinigai (barnbidrag)

Vaiko pinigai mokami automatiškai kiekvieną mėnesį, kai tėvai ir vaikas gyvena Švedijoje ir yra apdrausti – atskiro prašymo dažniausiai teikti nereikia. Išmoka mokama iki vaikui sukanka 16 metų, o toliau besimokantiems pagrindinėje ar pritaikytoje mokykloje – ir vėliau. Už vieną vaiką mokama 1250 SEK per mėnesį, už du vaikus – 2500 SEK, už tris – 3750 SEK, už keturis – 5000 SEK. Turintiems kelis vaikus papildomai mokamas priedas (flerbarnstillägg): už antrą vaiką – 150 SEK, už trečią – 730 SEK, už ketvirtą – 1740 SEK, o už kiekvieną tolesnį vaiką – dar po 1250 SEK per mėnesį. Neseniai į Švediją persikėlusioms šeimoms reikia patiems pranešti apie persikėlimą – tuomet pirmosios išmokos gavimas gali užtrukti ilgiau, kol patvirtinamas apdraudimo statusas.

Tėvystės išmoka (föräldrapenning)

Kiekvienam vaikui tėvai kartu gauna 480 tėvystės atostogų dienų. Iš jų 390 dienų mokamos pagal pajamimis grįstą lygį (sjukpenningnivå), o likusios 90 dienų – pagal minimalų, 180 SEK per dieną, lygį. Didžiausia galima dienos išmoka – 1259 SEK, mažiausia pajamomis grįsto lygio išmoka – 250 SEK per dieną. Kiekvienam iš tėvų rezervuota po 90 dienų, kurių negalima perleisti kitam tėvui – tai reiškia, kad realiai pasidalyti galima tik likusias dienas. Išmoka gali būti naudojama, kol vaikui sueina 12 metų arba jis baigia penktą klasę, tačiau po ketvirtojo gimtadienio galima „taupyti“ nebe daugiau kaip 96 dienas.

Pavyzdžiui, jeigu abu tėvai dirba ir uždirba tiek, kad jų SGI viršija ribą, iki kurios skaičiuojama 1259 SEK maksimali dienos išmoka, kiekvienas iš jų gaus po 90 rezervuotų dienų su šia maksimalia suma, o likusias 300 dienų (390 minus po 90 rezervuotų kiekvienam) galės pasidalyti tarpusavyje pagal susitarimą. Jeigu vienas iš tėvų iki vaiko gimimo Švedijoje nedirbo arba dirbo trumpai ir neturi pakankamos SGI, jam gali būti mokama tik minimali, 250 arba 180 SEK dienos išmoka priklausomai nuo dienų kategorijos.

Ligos pašalpa (sjukpenning)

Susirgus dirbančiam žmogui pirmąsias 14 kalendorinių dienų alga mokama darbdavio (sjuklön). Nuo 15-osios dienos, jeigu nedarbingumas tęsiasi, galima kreiptis į Försäkringskassan dėl sjukpenning. Pirmuosius metus (364 dienas) mokama 80 proc. nuo sjukpenninggrundande inkomst (SGI) – pajamų, nuo kurių skaičiuojamos su liga susijusios išmokos. Praėjus metams, dydis paprastai sumažėja iki 75 proc. SGI, išskyrus atvejus, kai diagnozuota sunki liga – tuomet 80 proc. lygis gali būti išlaikytas ilgiau.

Būsto pašalpa (bostadsbidrag)

Būsto pašalpa – tai pajamomis grįsta parama žemesnes pajamas gaunantiems asmenims, ypač šeimoms su vaikais bei jaunimui iki 29 metų. Jos dydis priklauso nuo pajamų, būsto nuomos ar išlaikymo išlaidų dydžio, buto ploto bei šeimos sudėties, todėl konkrečios sumos ar ribos labai skiriasi kiekvienu atveju. Tikslią tikėtiną sumą patogiausia pasitikrinti naudojantis Försäkringskassan skaičiuokle „Räkna på bostadsbidrag“ jos oficialioje svetainėje.

Alimentų garantija (underhållsstöd)

Kai vienas iš tėvų negyvena su vaiku ir nemoka arba nepakankamai moka alimentų, Försäkringskassan gali mokėti underhållsstöd – valstybės garantuojamą minimalią sumą. Ji priklauso nuo vaiko amžiaus: iki 7 metų – 1673 SEK per mėnesį, nuo 7 iki 14 metų – 1823 SEK, nuo 15 metų – 2223 SEK per mėnesį.

Dantų priežiūros pašalpa (tandvårdsbidrag)

Kiekvienais metais liepos 1 d. suaugusiems nuo 20 metų automatiškai skiriama valstybinė dantų priežiūros pašalpa, kurią gydytojas ar higienistas tiesiogiai atskaito iš sąskaitos – atskiro prašymo teikti nereikia. Asmenims nuo 20 iki 23 metų skiriama 600 SEK per metus, nuo 24 iki 65 metų – 300 SEK, o nuo 67 metų – vėl 600 SEK per metus. Nepanaudotą sumą galima sukaupti ir panaudoti per dvejus metus iš karto.

Netekto darbingumo išmoka (sjukersättning ir aktivitetsersättning)

Asmenims, kurių darbingumas ilgam laikui arba visam laikui sumažėjęs dėl ligos ar traumos, gali būti skiriama sjukersättning (suaugusiesiems) arba aktivitetsersättning (19–29 metų asmenims). Didžiausia galima šios išmokos suma siekia 23 939 SEK per mėnesį, tačiau faktinis dydis priklauso nuo ankstesnių pajamų ir individualios situacijos.

Ką verta žinoti lietuviams Švedijoje

Persikėlus gyventi ar pradėjus dirbti Švedijoje, verta kuo greičiau susitvarkyti registraciją Skatteverket ir gauti asmens arba koordinacinį numerį – be jo didžioji dalis Försäkringskassan išmokų negalimos arba jų gavimas užtrunka ilgiau. Taip pat verta žinoti, kad ne visos išmokos priklauso automatiškai vien dėl darbo Švedijoje – dalis jų (pavyzdžiui, būsto pašalpa ar vaiko pinigai) siejama su gyvenamąja vieta, todėl svarbu oficialiai deklaruoti persikėlimą. Kilus klausimų dėl konkrečios situacijos, patogiausia naudotis Försäkringskassan skaičiuoklėmis arba kreiptis tiesiogiai telefonu ar per „Mina sidor“.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalis ES koordinavimo taisyklių yra gana sudėtingos – pavyzdžiui, jeigu vienas iš šeimos narių dirba Švedijoje, o kitas su vaikais gyvena Lietuvoje, gali tekti derinti abiejų šalių institucijų sprendimus dėl to, kuri valstybė moka vaiko pinigus ar tėvystės išmoką pirmiausia. Tokiais atvejais Försäkringskassan paprastai bendrauja su atitinkama Lietuvos institucija tiesiogiai, tačiau procesas gali užtrukti ilgiau nei įprasta – todėl apie tokią situaciją verta pranešti kuo anksčiau ir sekti prašymo eigą per „Mina sidor“.