Danijos vyriausybė rugpjūtį pristatė savo darbo programą artėjančiam parlamento sezonui. Sostinės vyriausybės rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, ekonomikos ir vidaus reikalų ministrė Pia Olsen Dyhr, užsienio reikalų ministras Lars Løkke Rasmussen ir verslo bei konkurencingumo ministras Martin Lidegaard. Programa apima devynias kryptis – nuo mokesčių ir pensijų iki mokyklų ir migracijos. Svarbu iš karto pasakyti: visa tai – vyriausybės politiniai ketinimai, ne priimti sprendimai. Nė vienas iš žemiau išvardintų punktų rugpjūčio 19 dienos pristatymo metu nebuvo pateiktas Folketingui kaip įstatymo projektas. Pigesnis maistas, bet ne iš karto Vyriausybė siūlo sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) visiems maisto produktams perpus, o vaisiams ir daržovėms – panaikinti jį visiškai. Danijoje šiuo metu galioja vienas iš aukščiausių PVM tarifų maistui Europoje, taikomas kartu su visomis kitomis prekėmis. Vyriausybė pabrėžė, kad pokytis būtų įgyvendinamas etapais, kai tai taps techniškai įmanoma – konkrečios datos kol kas nėra. Idėja turi ir ankstesnę istoriją: dar 2026 metų sausį vyriausybė su partneriais buvo susitarusi dėl bendrų biudžeto rėmų, leidžiančių ateityje mažinti PVM maistui arba bent jau vaisiams ir daržovėms. Rugpjūčio pristatymas šią kryptį patvirtino kaip vieną iš sezono prioritetų, tačiau tai vis dar lieka planas, o ne priimtas mokesčių pakeitimas. Mažiau mokesčių pakopų, mažesnis pelno mokestis Antra didelė kryptis – pajamų mokesčio sistemos supaprastinimas. Vyriausybė siūlo panaikinti dvi aukštesnes pajamų mokesčio pakopas – vadinamąją „vidurinę pakopą“ (mellemskatten) ir papildomą aukščiausią pakopą (top-top-skatten). Kartu siūloma per trejus metus tris procentiniais punktais sumažinti įmonių pelno mokestį – nuo 22 iki 19 procentų. Kelionės į darbą lengvata: dalis pokyčio jau galioja Vyriausybė taip pat kalbėjo apie kelionės į darbą mokesčio lengvatos (kørselsfradrag) didinimą. Čia verta atskirti du dalykus. Dalis pokyčio jau įsigaliojusi: dar prieš vasarą buvo priimtas ir nuo maždaug liepos veikia laikinas šios lengvatos padidinimas likusiai 2026 metų daliai. Keliaujantiems 25–120 kilometrų per dieną lengvata pakilo nuo 2,28 iki 3,17 krono už kilometrą, o keliaujantiems daugiau nei 120 kilometrų – nuo 1,14 iki 1,59 krono. Pagal skaičiavimus, tipiniam keliaujančiajam tai per metus reiškia apie 2300 kronų daugiau, o mažiausias pajamas gaunantiems ši nauda gali padvigubėti. Rugpjūčio 19 dienos programoje vyriausybė pareiškė norinti šią lengvatą didinti ir toliau arba palikti padidintą ir ateityje – tačiau kol kas tai lieka ketinimas, o ne priimtas sprendimas dėl tolesnių metų. Didesnės pensijos mažiausias pajamas gaunantiems Vyriausybė siūlo padidinti pensijas mažiausias pajamas gaunantiems senatvės pensininkams – 1000 kronų per mėnesį, o Arne pensijos (galimybės anksčiau išeiti į pensiją po ilgo darbo stažo) gavėjams – iki 3000 kronų per mėnesį. Tiksli šio padidinimo įsigaliojimo data programos pristatyme nebuvo nurodyta. Daugiau pinigų silpniausioms mokykloms, ribojami ekranai Švietimo srityje vyriausybė žada skirti 5 milijardus kronų vaikų ir mokyklų sričiai, sutelkiant dėmesį į maždaug šimtą silpniausiai besimokančių mokyklų. Konkretus šių mokyklų sąrašas turėtų būti paskelbtas iki metų pabaigos, o pokyčiai – įgyvendinami nuo kitų mokslo metų. Kartu siūloma riboti ekranų naudojimą mokyklose ir nustatyti 15 metų amžiaus ribą prieigai prie technologijų platformų, taip pat apmokestinti didžiąsias technologijų bendroves. Kaip tiksliai šie apribojimai būtų įgyvendinami, pristatyme nedetalizuota. Migracija ir kiaulininkystė Vyriausybė taip pat paskelbė norinti per Europos Sąjungos bendradarbiavimą steigti išsiuntimo centrų sistemą už Europos ribų. Pristatyme šis punktas siejamas su trečiųjų šalių piliečiais, kuriems taikomas išsiuntimas, ir aiškiai pabrėžiama, kad tai daroma bendradarbiaujant su kitomis ES šalimis, o ne vienašališkai. Apie šio punkto ryšį su Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės piliečių teisėmis pristatyme nekalbama. Žemės ūkio srityje ketinama sudaryti keturšalę komisiją dėl kiaulininkystės pertvarkos: laikinai stabdomas įprastinės kiaulininkystės plėtimas, siekiant mažinti gyvų paršelių eksportą. Kas toliau Vienintelis konkretus artimiausias teisėkūros žingsnis, paminėtas rugpjūčio 19 dienos pristatyme, – pesticidų draudimo pažeidžiamose gruntinio vandens teritorijose įstatymo projektas, kurį planuojama pateikti Folketingui dar šiais metais. Likusių devynių krypčių – PVM, mokesčių pakopų, pelno mokesčio, pensijų, mokyklų finansavimo ir kitų punktų – tolesnis likimas paaiškės per rudens finansų įstatymo (finanslov) derybas su parlamentiniais partneriais. Tik tada bus žinoma, kurie iš šių punktų taps konkrečiais įstatymų projektais, kada jie galėtų įsigalioti ir kaip tiksliai atrodytų galutinė jų forma. ScandinavianNews stebės, kaip šie pasiūlymai vystysis rudens biudžeto derybose, ir informuos, kai tik atsiras konkretesnės datos ar priimti sprendimai.