2026 m. gegužės 20 d. Švedijos Riksdagas vienbalsiai priėmė Socialinio draudimo komiteto (Socialförsäkringsutskottet) parengtą pranešimą, grindžiamą vyriausybės teikimu (Proposition 2025/26:170). Įstatymo pakeitimas keičia būdą, kuriuo Försäkringskassan (Švedijos socialinio draudimo agentūra) apskaičiuoja bostadsbidrag – finansinę paramą būstui, kurią kasmet gauna dešimtys tūkstančių namų ūkių, daugiausia šeimos su vaikais ir jauni žmonės.
Kodėl finansinės paramos būstui (bostadsbidrag) reforma reikalinga
2025 metais bostadsbidrag gavo apie 140 000 namų ūkių, o metais anksčiau – daugiau nei 150 000. Problema ta, kad pašalpos dydis iki šiol buvo skaičiuojamas pagal pareiškėjo prognozuojamas metų pajamas, o metų pabaigoje šis įvertis buvo lyginamas su tikrosiomis pajamomis. Jeigu žmogus per metus uždirbdavo daugiau, nei nurodė prašyme (pavyzdžiui, gavo daugiau darbo valandų ar pakeitė darbą į geriau apmokamą), jam tekdavo grąžinti Försäkringskassan permokėtą sumą.
Pagal Försäkringskassan duomenis, 2024 metais net 35 procentai visų pašalpą gavusių namų ūkių turėjo grąžinti dalį arba visą bostadsbidrag būtent dėl šios priežasties. Šeimoms su vaikais vidutinė grąžinama suma siekė apie 8 500 Švedijos kronų. Försäkringskassan pripažįsta, kad baimė atsidurti skolose kai kuriuos žmones atbaido nuo kreipimosi dėl pašalpos, nors jiems ji būtų reikalinga.
Bostadsbidrag Švedijoje: kas konkrečiai keičiasi nuo 2027 metų
Nuo 2027 m. sausio 1 d. bostadsbidrag bus skaičiuojama ne pagal prognozuotas metines, o pagal faktines mėnesines pajamas, kurias Försäkringskassan gaus tiesiai iš darbdavių deklaracijų. Tai reiškia, kad pašalpa bus koreguojama einamuoju laiku, atsižvelgiant į realų, o ne numanomą pajamų lygį – taip turėtų smarkiai sumažėti atvejų, kai žmonės vėliau priversti grąžinti dideles sumas.
Naujos taisyklės taikomos sprendimams, priimamiems nuo 2027 m. sausio 1 d. Jeigu sprendimas dėl bostadsbidrag priimamas dar 2026 metais arba jis liečia laikotarpį iki metų sandūros, pašalpa toliau skaičiuojama pagal senąją, metinę tvarką.
Švedijos vyriausybė, teikdama įstatymo projektą Riksdagui, nurodė, kad naujoji tvarka turėtų sumažinti klaidingus mokėjimus ir su jais susijusius vėlesnius grąžinimo reikalavimus – iki 90 procentų. Jeigu šis tikslas pasiteisins, tai reikštų, kad dauguma šiuo metu susidariusių, dažnai netikėtų skolų Försäkringskassan ateityje tiesiog neatsirastų, nes pašalpos dydis nuo pat pradžių atspindėtų realias, o ne prognozuotas pajamas.
Kam tvarka nesikeičia
Naujoji sistema netaikoma savarankiškai dirbantiems asmenims (egenföretagare) – jiems bostadsbidrag ir toliau bus skaičiuojama pagal dabartinę tvarką, nes jų pajamos nėra fiksuojamos darbdavio deklaracijose. Panaši išimtis numatyta ir tam tikroms kitoms pajamų rūšims, įskaitant kai kurias pajamas iš užsienio – šiais atvejais tiksli tvarka priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl norintiems tiksliai sužinoti, ar jiems bus taikoma nauja, ar sena sistema, verta kreiptis tiesiogiai į Försäkringskassan.
Pati kreipimosi dėl bostadsbidrag tvarka nesikeičia – prašymą, kaip ir anksčiau, reikia teikti Försäkringskassan, dažniausiai per internetinę savitarnos sistemą „Mina sidor". Reforma keičia ne kreipimosi procesą, o tik būdą, kuriuo vėliau apskaičiuojama ir tikslinama patvirtintos pašalpos suma.
Šaltinis: pexels
Bostadsbidrag yra gyvenamąja vieta grindžiama išmoka – ji nesiejama su pilietybe, todėl paprastai gali būti skiriama ir Švedijoje gyvenantiems bei dirbantiems ES piliečiams, tarp jų – lietuviams, jeigu jie atitinka gyvenamosios vietos ir pajamų reikalavimus. Kadangi dauguma gavėjų yra šeimos su vaikais ir jaunų žmonių namų ūkiai su ribotomis pajamomis, reforma gali būti aktuali nemažai daliai lietuvių bendruomenės Švedijoje, tiek jau gaunantiems pašalpą, tiek tiems, kurie iki šiol nedrįso kreiptis, bijodami galimos skolos.
Verta pažymėti ir platesnę tendenciją: per pastaruosius kelerius metus (2021–2025) bostadsbidrag gaunančių namų ūkių skaičius sumažėjo itin ženkliai, jaunimo namų ūkių skaičius sumažėjo 44 procentais, o šeimų su vaikais – 32 procentais. Försäkringskassan tai sieja su tuo, kad pajamų ribos, nuo kurių priklauso teisė į pašalpą, nebuvo keičiamos nuo 1997 metų, nors vidutinės pajamos Švedijoje per tą laiką smarkiai išaugo.