Netekus darbo Švedijoje pirmas klausimas dažniausiai būna vienas – kiek pinigų bus galima gauti iš a-kassos ir kiek laiko. Nuo 2025 m. spalio 1 d. įsigaliojo pertvarkyta nedarbo draudimo sistema, kuri pakeitė ir išmokos dydžio skaičiavimą, ir jos trukmę. Apžvelgiame, kas yra a-kassa, kokias sąlygas reikia atitikti ir kiek realiai galima gauti netekus darbo 2026 metais.

Kas yra a-kassa

A-kassa – tai Švedijoje veikianti nedarbo draudimo kasa, mokanti išmoką laikinai netekusiems darbo asmenims. Švedijoje veikia keliolika skirtingoms profesijoms ar sektoriams skirtų a-kassų, o tiems, kurie nepriklauso jokiai konkrečiai kasai, yra bendroji Alfa-kassan. Norint gauti didžiausią, nuo pajamų priklausančią išmoką, būtina būti a-kassos nariu – narystė nėra automatinė ir savaime neatsiranda pradėjus dirbti.

Kokias sąlygas reikia atitikti

Norint gauti a-kassos išmoką, reikia atitikti kelias sąlygas. Pirma, pretendentas turi būti bent 20 metų amžiaus, registruotas kaip darbo ieškantis asmuo Arbetsförmedlingen (Švedijos užimtumo tarnyboje), gebėti ir norėti dirbti bei būti pasirengęs priimti tinkamus darbo pasiūlymus.

Antra, turi būti įvykdyta vadinamoji darbo sąlyga (arbetsvillkor): per pastaruosius 12 mėnesių reikia bent 4 mėnesius uždirbti ne mažiau kaip 11 000 SEK per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o bendra 12 mėnesių pajamų suma turi siekti bent 120 000 SEK. Yra ir alternatyvi sąlyga – jeigu 11 000 SEK per mėnesį buvo uždirbama keturis mėnesius iš eilės, bet metinė 120 000 SEK riba nepasiekta, galima gauti trumpesnę, 66 dienų išmoką.

Trečia – ir tai lemia, kiek procentų nuo ankstesnių pajamų bus gaunama – svarbi a-kassos narystės trukmė.

Kiek galima gauti

Nuo 2025 m. spalio reformos išmokos dydis priklauso nuo to, kiek laiko žmogus buvo a-kassos narys per vertinamąjį laikotarpį:

• jeigu nariu išbūta ne mažiau kaip 12 mėnesių, mokama 80 proc. ankstesnių pajamų;

• jeigu nariu išbūta nuo 6 iki 11 mėnesių – 60 proc. pajamų;

• jeigu nariu išbūta 5 mėnesius ar trumpiau, arba apskritai nesant a-kassos nariu (bet įvykdžius darbo sąlygą) – 50 proc. pajamų.

Pajamos, nuo kurių skaičiuojama išmoka, ribojamos iki 34 000 SEK per mėnesį – net jei realios pajamos buvo didesnės, skaičiuojama tik nuo šios sumos. Praktiškai tai reiškia, kad didžiausia galima dienos išmoka pirmąsias 100 nedarbo dienų yra 1236 SEK (ši riba padidinta nuo anksčiau galiojusių 1200 SEK, pakėlimą paankstinus nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.). Tai atitinka apie 80 proc. nuo 34 000 SEK mėnesinės ribos.

Kaip keičiasi išmoka laikui bėgant

Išmokos dydis nėra pastovus visą laikotarpį. Praėjus pirmosioms 100 dienų, procentinė dalis nuo ankstesnių pajamų sumažėja 10 procentinių punktų, o vėliau – dar po 5 procentinius punktus kas kitas 100 dienų. Praktiškai tai reiškia, kad ilgiau nedirbant, mėnesinė išmoka palaipsniui mažėja. Vieno šaltinio duomenimis, nuo 101-osios dienos didžiausia galima dienos išmoka sumažėja iki 1000 SEK – šis konkretus skaičius patvirtintas antriniame šaltinyje (a-kassa.se), todėl prieš publikavimą rekomenduojama jį papildomai patikrinti tiesiogiai IAF ar konkrečios a-kassos svetainėje.

Pavyzdys, kaip tai veikia praktiškai: jeigu žmogus prieš netekdamas darbo uždirbo 30 000 SEK per mėnesį (t. y. mažiau nei 34 000 SEK riba) ir a-kassos nariu buvo ilgiau nei 12 mėnesių, pirmąsias 100 nedarbo dienų jam būtų mokama 80 proc. nuo šios sumos – apie 24 000 SEK per mėnesį prieš mokesčius. Jeigu prieš netenkant darbo uždirbta daugiau nei 34 000 SEK, viršijanti dalis a-kassos išmokoje neatsispindi – ji skaičiuojama tik nuo ribinės sumos.

Būtent dėl šios ribos daliai darbuotojų, ypač uždirbančių daugiau, aktualu papildomai apsvarstyti profesinių sąjungų (pvz., Unionen, Akavia) siūlomą inkomstförsäkring (pajamų draudimą) – tai papildomas draudimas, kuris kompensuoja skirtumą tarp realaus atlyginimo ir a-kassos mokamos sumos. Tokį draudimą paprastai galima įsigyti tik būnant atitinkamos profesinės sąjungos nariu, todėl verta pasidomėti iš anksto, o ne jau netekus darbo.

Kiek laiko mokama išmoka

Išmokos trukmė priklauso nuo to, kiek mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių buvo uždirbama bent 11 000 SEK:

• 300 dienų – jeigu tokių mėnesių buvo 11–12 (ir bendros metinės pajamos siekė bent 120 000 SEK);

• 200 dienų – jeigu tokių mėnesių buvo 8–10;

• 100 dienų – jeigu tokių mėnesių buvo 4–7;

• 66 dienų – taikant alternatyvią sąlygą, kai metinė 120 000 SEK riba nepasiekta, bet keturi mėnesiai iš eilės atitiko 11 000 SEK reikalavimą.

Laukimo dienos

Pradėjus naują išmokos laikotarpį, prieš pradedant mokėti išmoką taikomos dvi laukimo (karens) dienos – tai reiškia, kad pirmosios dvi bedarbystės dienos neapmokamos. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas išėjo iš darbo savo noru, laukimo laikotarpis gali būti ilgesnis.

Ką daryti, norint gauti a-kassos išmoką

Norint pretenduoti į išmoką, būtina užsiregistruoti kaip darbo ieškančiam asmeniui Arbetsförmedlingen – pageidautina tą pačią dieną, kai netenkama darbo, nes laukimo dienos pradedamos skaičiuoti tik nuo registracijos momento. Pajamų informaciją a-kassa gauna automatiškai iš Skatteverket (Valstybinės mokesčių tarnybos), todėl atskirų pažymų apie uždarbį dažniausiai pateikti nereikia.

Ką svarbu žinoti lietuviams Švedijoje

Lietuviams, dirbantiems Švedijoje, ypač svarbu žinoti, kad narystė a-kassoje nėra automatinė – ją reikia užsiregistruoti pačiam, ir kuo anksčiau tai padaroma pradėjus dirbti, tuo didesnė tikimybė, kad netekus darbo bus išpildyta 12 mėnesių narystės sąlyga, leidžianti gauti didžiausią, 80 proc. dydžio išmoką. Jeigu žmogus dirba trumpai arba dažnai keičia darbus tarp skirtingų sektorių, verta rinktis bendrąją Alfa-kassan arba a-kassą, atitinkančią dabartinę profesiją, ir stebėti, kiek mėnesių jau sukaupta narystės.

Taip pat svarbu atsiminti, kad net ir neįstojus į jokią a-kassą, bet įvykdžius darbo sąlygą, galima gauti 50 proc. dydžio išmoką – tačiau tai gerokai mažiau, nei gaunama esant ilgamečiu nariu. Todėl narystės klausimą verta išspręsti iš anksto, o ne tik tuomet, kai darbo netekimas jau tapo realia grėsme.

Ar a-kassos išmoka apmokestinama

Taip – a-kassos išmoka apmokestinama taip pat, kaip ir įprastas atlyginimas, todėl į rankas gaunama suma bus mažesnė nei nurodyta bruto dienos ar mėnesio išmoka. Kartu ši išmoka laikoma pensiją kaupiančiomis pajamomis (pensionsgrundande) – tai reiškia, kad nedarbo laikotarpiu toliau kaupiamos teisės į bendrąją valstybinę pensiją, net negaunant įprasto darbo užmokesčio.